Svarbus atradimas: kardiologinių ligonių gyvenimo kokybę lemia ir paciento asmenybė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), Hertfordšyro universiteto (Jungtinė Karalystė) ir Otavos universiteto (Kanada) mokslininkų grupės atlieka ilgalaikius mokslinius tyrimus: gilinamasi į šia liga sergančių asmenų funkcinę būklę, tiriama ir prognozuojama jų gyvenimo kokybė.
Pasak LSMU Neuromokslų instituto mokslo darbuotojos dr. Nijolės Kažukauskienės, šis rodiklis – su sveikata susijusi gyvenimo kokybė – pastaruosius dešimt metų laikomas vienu svarbiausių, vertinant išemine širdies liga sergančių asmenų funkcines galimybes.
LSMU Neuromokslų instituto mokslo darbuotoja dr. Nijolė Kažukauskienė.
Pirmas atradimas: įmanoma ilgalaikė prognozė
„Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė – tai individualus savo paskirties gyvenime suvokimas, remiantis savo gyvenamosios aplinkos kultūros ir vertybių sistema. Ieškodami sąsajų tarp sergančiųjų išemine širdies liga pažintinių funkcijų ir gyvenimo kokybės, atsižvelgėme į daugybę rodiklių: patiriamus nerimo, depresijos simptomus, medikamentų vartojimą, ir kt.
Nustatėme, jog reabilitacijos metu įvertinę paciento pažintines funkcijas, jau galime prognozuoti net penkerių artimiausių metų jo gyvenimo kokybės rodiklius: kaip žmogus jausis, kaip jis pats vertins savo gyvenimą. Tai – pagrindinis ir džiugiausias mūsų atradimas.
Tyrimo išvados patvirtino, kad dėmesingumas, atminties būklė, gebėjimas mokytis ir priimti sprendimus atlieka lemiamą vaidmenį žmogaus mąstymo procesams, savijautai, gyvenimo kokybei“, – pabrėžė dr. N.Kažukauskienė.
Antras atradimas: ką lemia asmenybė?
Kitas svarbus šio tyrimo atradimas – jog didesnis pavojus patirti pažintinės funkcijos sutrikimų kyla vyriškos lyties, vyresnio amžiaus pacientams, pasižymintiems vadinamojo D tipo asmenybės bruožais. Jų gyvenimo kokybė neretai prastesnė.
Pasak dr. N.Kažukauskienės, D raidė šioje sąvokoje reiškia distresą (angl. distress – pavojus) – kenksmingą, trikdantį veiklą stresą. Kuo gi ypatingi D tipo asmenybės bruožų turintys asmenys?
Pirma, jie linkę į neigiamas emocijas: dirglumą, pyktį, aplinkoje pastebi vien neigiamus dalykus, dažnai būna prislėgtos nuotaikos. Antra – šiems žmonėms būdingas socialinis varžymasis – jie vengia bendrauti, užuot pasidaliję savo išgyvenimais, juos „iškalbėję“, laiko viską savyje. Trečia – dažniausiai tai yra apie 60 metų vyrai – tos kartos, kurioje stereotipiškai vengiama kalbėti apie savo išgyvenimus, sunkumus, norus.
„Tokie žmonės sako: aš pats viską išspręsiu. Bet dažniausiai būna per vėlu. Tikėtina, kad tokio asmenybės tipo pacientas nepatikliai reaguos į kardiologinę reabilitaciją, neįsitrauks į siūlomas reabilitacines veiklas ar programas, skirtas koreguoti mitybą, fizinį aktyvumą. Gresia užburtas ratas: dėl skeptiškų nuostatų nesprendžiant problemų, ilgainiui gyvenimo kokybė blogėja, o mirtingumas auga“, – pastebėjo tyrėja.
Mokslininkės teigimu, gera žinia yra tai, jog pasitelkus psichoterapiją, dalį D tipo asmenybės bruožų ir nuostatų įmanoma keisti.
Šaltinis: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto inf.
