Šlapimo pūslės uždegimas: kodėl moterims jis – gerokai dažnesnis?

„Vyrų sergamumas paprastu cistitu yra palyginti mažas. Literatūros duomenimis, juo serga mažiau nei 10 vyrų (iki 65 m.) iš 10 tūkst. atvejų per metus. Riziką susirgti cistitu didina lytiniai santykiai, moterims – barjerinės kontraceptinės priemonės, mat dėl jų paviršiuje esančių tam tikrų medžiagų yra naikinama įprasta makšties mikroflora – natūralus organizmo apsaugos mechanizmas“, – pasakojo gydytojas urologas A.Zabarskas.

Sulig amžiumi rizika susirgti šlapimo pūslės uždegimu didėja. Kaip teigė gydytojas urologas, vyresnio amžiaus moterys arba įžengusios į menopauzės laikotarpį šia liga serga penkiskart dažniau negu vidutinio amžiaus moterys, mat estrogenų trūkumas sąlygoja makšties gerųjų bakterijų sumažėjimą ir patogeninių mikroorganizmų įsivyravimą.

Šlapimo pūslės uždegimu susergama, nepriklausomai nuo metų laiko, tačiau dėl permainingų orų pavasarį, rudenį šis susirgimas yra dažnesnis. Gydytojas pastebi, jog dalis pacientų, vos pajutę pirmuosius šlapimo pūslės uždegimo simptomus, kreipiasi į šeimos gydytojus, tačiau kiti visgi linkę gydytis savarankiškai: „Problema iškyla tuomet, jei cistitas išgydomas nepilnai, tuomet jis gali komplikuotis į lėtinė cistitą ar inkstų geldelių uždegimą“.

Kas sukelia cistitą

Šlapimo pūslės uždegimą sukelia bakterijos: 70–95 proc. atvejų – tai žarnyno (išmatų) flora Escherichia coli. „Infekcija į šlapimo pūslę patenka iš išangės per tarpvietę, makštį ir šlaplę. 5–10 proc. atvejų ligos sukėlėjas yra Staphylococcus saprophyticus. Retesniais atvejais šlapimo pūslės uždegimo priežastimi gali būti Proteus mirabilis ar Klebsiella spp.“, – sakė gydytojas urologas A.Zabarskas.

Retai šlapimo pūslės uždegimą gali sąlygoti kitos priežastys, t.y., ne bakterinė infekcija: virusai, grybeliai, lytiškai plintančios infekcijos (chlamidijos), TBC sukėlėjas (mikobakterijos), pirmuonys. Pasak specialisto, šlapimo pūslės uždegimas gali būti ir ne infekcinės kilmės:

• radiacinis (taikant spindulinį gydymą mažajame dubenyje),
• cheminis (po ilgalaikio ciklofosfamido naudojimo),
• autoimuninis (sergant lėtinėmis autoimuninėmis ligomis – Krono liga, opinis kolitas, reumatoidinis artritas).

Kaip atpažinti šlapimo pūslės uždegimą

Kaip teigė gydytojas urologas A.Zabarskas, ligai būdingas:

1. Dažnas, negausus, skausmingas šlapinimasis; neretai apibūdinamas kaip „deginimas“ šlaplėje, jaučiamas šlapinimosi metu ar tuoj po pasišlapinimo.
2. Pilvo apačios skausmas, maudimas, diskomfortas
3. Skubotumas šlapintis, šlapimo nesulaikymo epizodai,
4. Kartais – kraujas šlapime,
5. Retais atvejais – subfebrilus karščiavimas.

Į gydytoją reikėtų kreiptis nedelsiant, jei pastebite kraują šlapime, nesant klinikinių šlapimo pūslės uždegimo požymių, arba viršutinių šlapimo takų (inkstų) uždegimo požymius: karščiavimą, šaltkrėtį, juosmens skausmą.

Veiksniai, darantys įtakos ligos išsivystymui

• Lytis. Moterys serga keliasdešimt kartų dažniau negu vyrai. Tai sąlygoja anatominiai lyčių skirtumai (trumpa šlaplė).
• Amžius. Vyresnio amžiaus moterys serga 5 kartus dažniau negu vidutinio amžiaus. Šeiminė anamnezė, jei sirgo mama ar močiuė.
• Lytiniai santykiai. Jų metu bakterijos gali patekti į šlapimo pūslę. Naujas seksualinis partneris, greitas partnerių, atsitiktinių santykiu ar keletas lytinių partnerių vienu metu.
• Nėštumas: serga 1–4 proc. nėščiųjų. Auganti gimda gali prispausti šlapimo pūslę, sustabdydama jos visišką ištuštinimą, dėl to šlapimo pūslėje gali daugintis bakterijos.
• Moterų barjerinės kontraceptinės priemonės. Dėl spermicidų sąlygoto makšties mikrofloros (laktobacilų) sunaikinimo. Buvęs šlapimo pūslės uždegimas.

Šlapimo pūslės uždegimo diagnostika ir gydymas

Pasak gydytojo urologo A.Zabarsko, ligos diagnostika yra paremta paciento nusiskundimų vertinimu: „Pirmiausia atliekamas bendras šlapimo tyrimas arba šlapimo nuosėdų mikroskopija, kuriuose randamos kraujo uždegiminės ląstelės (leukocitai), ligos sukėlėjas – bakterijos, o esant ūmiai ligos formai – raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai). Jei, paskyrus gydymą, šlapimo pūslės uždegimo simptomai neišnyksta ar uždegimas linkęs dažnai atsinaujinti, reikalingas šlapimo pasėlis (ligos sukėlėjų identifikavimas ir jų jautrumo antibiotikams nustatymas)“.

Šlapimo pūslės uždegimas paprastai gydomas antibiotikais. Antibakterinė terapija rekomenduojama, kadangi klinikinis pagerėjimas yra labiau tikėtinas lyginant su placebu. Gydymas antibiotikais trunka nuo 1 iki 7 dienų, priklausomai nuo pasirinkto antibiotiko, labiausiai tikėtino ligos sukėlėjo, lyties ir kitų faktorių. Dažnai atsinaujinantis šlapimo pūslės uždegimas gali būti gydomas ilgalaike profilaktine antibakterine terapija. Pomenopauziniu periodu, anot gydytojo, tikslinga atlikti lokalią pakaitinę estrogenų terapiją.

Netinkamai gydomas šlapimo pūslės uždegimas, kaip teigė gydytojas urologas A.Zabarskas, gali atsinaujinti ar tapti lėtiniu: „Ilgalaikis šlapimo pūslės uždegimas taip pat gali sąlygoti akmenų formavimąsi šlapimo pūslėje, dėl tam tikros rūšies (Proteus) bakterijų nuolatinio buvimo šlapimo pūslėje“.

Jei šlapimo pūslės uždegimas dažnai atsinaujina, gydytojas urologas rekomenduoja atlikti detalų urogenitalinės sistemos įvertinimą dėl jos anatominių (struktūrinių) ir funkcinių pakitimų, nes kai kurios ligos neleidžia pilnai eliminuoti šios ligos sukėlėjų: „Tai būtų inkstų ar šlapimo pūslės akmenys, vesikovaginalinės ar kolovezikinės fistulės, šlaplės ar šlapimo pūslės kaklelio susiaurėjimai, šlapimo pūslės ar šlaplės sienelės išsigaubimai (divertikulai), šlapimo pūslės vėžys, gerybinė prostatos išvešėjimas (vyrams). Tuomet prieš pradedant gydymą antibakteriniais vaistais, pirmiausia reikia juos pašalinti. Tokiu atveju gali tekti taikyti ir chirurginį gydymą“.

Gydytojo patarimai, kaip išvengti šlapimo pūslės uždegimo

1. Kasdien gerkite daug skysčių, įskaitant vandenį (iki 3 l) , tačiau ribokite kofeino turinčius gėrimus (arbata, kava), nes juose esantis kofeinas veikia kaip diuretikas.
2. Teisingi higieniniai įpročiai. Tarpvietės šluostymas iš priekio link nugaros, o ne atvirkščiai. Tai neleidžia bakterijoms analiniame regione patekti į makštį ir šlaplę. Galima šluostymuisi naudoti drėgnas vaikiškas servetėles.
3. Teisingi maudymosi įpročiai. Patariama praustis po dušu ir vengti ilgo maudymosi vonioje su putomis ar galvos prausimosi šampūnu vonioje (taip naikinamos makšties laktobacilos).
4. Švelnus ir neperdėtas odos apie makštį ir išangę plovimas. Rekomenduojama tai atlikti kasdien, tačiau nenaudojant daug asmens higienos priemonių arba per daug energingai nusiplaunant. Ne išimtis – ir nėščios moterys.
5. Šlapintis patartina, kai tik jaučiate norą, svarbu ilgai nekentėti.
6. Šlapinimasis prieš ir po lytinių santykių. Patariama pasišlapinti prieš lytinį aktą arba po jo (per 15 min.), kad pasišalintų visos bakterijos. „Prieš/po sekso nusiplaukite lytinius organus (ir rankas) vandeniu. Lytinio akto metu naudokite lubrikantą. Jei kontracepcijai naudojate diafragmą, įsitikinkite, kad ji tinkamai pritvirtinta. Jei naudosite jums netinkamo dydžio ar formos diafragmą, galite susirgti cistitu. Stenkitės nenaudoti spermicidu dengtų prezervatyvų, nes jie taip pat gali padidinti tikimybę susirgti cistitu“, – patarė gydytojas urologas.
7. Vengti moterims barjerinių kontraceptinių priemonių, glaudžiai aptemptų apatinių drabužių (apatinės kelnaitės, kelnės )
8. Bendras organizmo stiprinimas, ligų ir būklių, sąlygojančių šlapimo pūslės uždegimo atsiradimą, adekvatus gydymas (imuniteto stiprinimas).