Nugaros skausmas / Shutterstock nuotr.

Skauda nugarą? Teks keisti gyvenimo būdą

manodaktaras.lt
Publikuota: 2023-04-19 06:34
Nugaros skausmas – labai dažna sveikatos problema. Teigiama, kad net 90 proc. populiacijos bent kartą yra jautę nugaros skausmus. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Nervų ligų skyriaus vedėjas gydytojas neurologas Kęstutis Kudžma portalui manodaktaras.lt sako, kad daugelis su šia bėda susidūrusių žmonių dažniausiai žino vienintelę ligą – stuburo disko išvaržą, bet ši diagnozė yra tik viena iš daugelio, dėl kurių gali skaudėti nugarą.
Mediko teigimu, priežasčių gali būti labai daug. „Tai gali būti amžiniai pakitimai, ataugos, degeneraciniai procesai, daug uždegiminių ligų taip pat gali išprovokuoti nugaros skausmus. Dar gali būti specifiniai pakitimai: reumatas ar jungiamojo audinio ligos, kurios provokuoja sąnarių ligas. Sąnarių bėdos taip pat gali būti nugaros skausmo kaltininkės. Juk sąnariai yra tarsi lego kaladėlės, gali būti užspaustas nervas, sąnario uždegimas ar raiščių pertempimas. Kaulėjantis stuburas, ataugas leidžiantis stuburas, susidėvėjusios sąnarių kremzlės taip pat gali sukelti lėtinius skausmus“, – vardino gydytojas neurologas K.Kudžma.

Pasak specialisto, šių sveikatos problemų atsiradimą lemia ir paveldimumas: vieni iki senatvės nesusiduria su nugaros skausmais, o kitiems pacientams jie prasideda gana anksti, besikalbant paaiškėja, kad ir motina, ir tėvas buvo „stuburiniai“.

Gydytojas neurologas sako, kad šio sveikatos sutrikimo diagnostika yra gana paprasta. Tam atliekami neurovizualiniai tyrimai, rentgenologinis tyrimas, kompiuterinė tomografija, o jeigu pažeistas nervas, esant būtinybei, pacientai tiriami ir magnetiniu rezonansu. „Jau klinikinės apžiūros metu specialistas gana tiksliai gali įvardinti problemą, mat stuburo pakitimai, ypač degeneraciniai, gerai matomi ir rentgeno nuotraukoje“, – teigė gydytojas.

Daugėja uždegiminių ligų

Specialistas atkreipia dėmesį į tai, jog pastaruoju metu ypač padaugėjo uždegiminių ligų: „Lėtinis skausmas, konsultacijos telefonu dėl lėtinių ligų (tai praktikuojama pastaruosius dvejus metus) ir vaistų nuo skausmo išrašymas. Pastaruoju metu padaugėjo supūliavusio stuburo diagnozių. Jeigu anksčiau pasitaikydavo po kelis per metus, tai pastaruoju metu tenka diagnozuoti po kelis per mėnesį. Supūliuoja kaulas, kremzlė, atsiranda pūlinys, o kai pūlinys susiformuoja ant kaulo, taip paprastai jo neišgydysi: neišvalysi, nenudrenuosi, reikia, kad suveiktų antibiotikai ir užgesintų uždegimą. O jeigu susiformuoja pūlinys, spaudžiantis nugaros smegenis, tada atsiranda nervų pažeidimas, priklausomai nuo aukščio, gali ištikti ir paralyžius ar užtirpti visa nugara“.

Pasak gydytojo neurologo K.Kudžmos, situacija blogėja, nes pacientams tenka kelis mėnesius laukti eilėje pas specialistą, todėl neretai tenka išgirsti ir tokį ligonio komentarą: „Man skaudėjo, bet aš jau pasveikau“. Mediko tai nestebina: „Natūralu, kad skaudant buvo apriboti judesiai, raumenys atsipalaidavo, pacientas gėrė vaistus nuo skausmo ir šis išnyko“.

Mediko teigimu, gydytojo neurologo pareiga – diagnozuoti, ar tai sąnarių problema, o gal disko išvarža, kuri gali būti gydoma konservatyviai, skiriami priešuždegiminiai vaistai, taip pat gali būti atliekamos taip vadinamos skausmo blokados, t.y., vaistai leidžiami tiesiai į sąnarius. „Tai vėlgi ne panacėja, o skausmo mažinimas. Susidaro uždaras ratas: skauda, raumenys įsitempia, kreipia stuburą, o šis krypdamas kažką užspaudžia, taip sukeldamas skausmą. Jeigu yra išvarža, spaudžia dar labiau“, – pastebi gydytojas.  

Nugaros skausmo gydymas

Gydytojas neurologas K.Kudžma pasakoja, kad nugaros skausmų gydymas yra sudėtinis: tai ne tik nuskausminamieji, priešuždegiminiai bei raumenis atpalaiduojantys vaistai, bet būtina ir reabilitacija: mankšta bei fizioterapija. Labai svarbu, kad žmonės išmoktų gyventi su tokiomis sveikatos problemomis – sėdėtų ergonominėje padėtyje ir išlaikytų taisyklingą laikyseną. Žmogus turi išmokti pats sau padėti. Anot mediko, tokiu būdu pats pacientas tampa savo paties gydytoju, nes turi tik du pasirinkimus – arba rūpintis savimi kiekvieną dieną, arba nuolat gerti vaistus.

„Mačiau žmonių su „baisiais stuburais“, bet jiems neskauda. Kodėl? Nes kiekvieną dieną mankštinasi po 40 minučių: ryte – apšilimas, vakare – atpalaiduojantys pratimai. Ir negalima sau pakenkti. Nuo momentinio skausmo niekas nėra apsaugotas kaip ir nuo peršalimo. Toks nervų uždegimas visiems gali pasitaikyti. Gavo vaistų – ir skausmas išnyko. Bet kai yra degeneraciniai stuburo pakitimai, kurie pasireiškia lėtiniais skausmais, gydymo procesas užtrunka gerokai ilgiau, – patirtimi dalinasi gydytojas neurologas. – Mūsų tikslas – pašalinti skausmus ir paruošti žmogų reabilitaciniam gydymui. Pats pacientas turi suprasti, kad be fizinio krūvio nieko nebus. O realybė tokia, kad mankštą pacientai daro, kol tęsiasi skausmai, gal dar dvi savaites. O po to galvoja: „Jau nebeskauda, galima ir nebesimankštinti.““

Nesilaikant rekomendacijų – skausmas sugrįš

Medikas apgailestauja, kad pacientai ne tik labai greitai pamiršta, ko yra išmokę reabilitacijoje, bet ir nesistengia laikytis kitų medikų rekomendacijų. „Pasakai, kad nieko sunkaus nekeltų, bet vis tiek jie neklauso. Neleidi lankstytis – lankstosi. Žinoma, yra rekomendacijų, kurias sunku taip greitai įgyvendinti, pvz., antsvorio mažinimas. Skausmas yra geras mokytojas, ypač, kai yra grįžtamasis ryšys. Jeigu neišmoksta po pirmos pamokos, tai po kelių visgi ateina supratimas, kad nesilaikant rekomendacijų, vėl teks susidurti su skausmu“, – tvirtina gydytojas K.Kudžma.

Norint geriau pažinti savo organizmą, mediko teigimu, reikia mokytis iš vaikų. „Kodėl vaikai neišbūna vienoje vietoje ilgiau nei 45 minutes ir bėga palakstyti? Buvo atliktas vienas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad 40 proc. vaikų jaučia nugaros skausmus, tik jie nesupranta, kad dėl to reikėtų skųstis. Jiems natūralu, jog užsisėdėjus vienoje vietoje, skauda, todėl dažnai keičia padėtį, to reikėtų nepamiršti ir suaugusiems“, – patarė gydytojas neurologas.