Saugus kūdikio miegas – mažesnė staigios kūdikio mirties sindromo rizika
Staigios kūdikio mirties sindromas (SKMS) yra netikėta akivaizdžiai sveiko kūdikio iki 1 metų mirtis, kai mirties priežastis lieka nežinoma, nepaisant išsamaus mirties vietos tyrimo, klinikinės istorijos apžvalgos ir autopsijos.
„Apibrėžimas apima kūdikius iki 1 metų, tačiau apytiksliai 95% SKMS mirčių įvyksta per pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius, o didžiausias dažnis yra kūdikiams nuo 2 iki 4 mėnesių“, – portalui manodaktaras.lt sako Lietuvos Neonatologijos asociacijos prezidentė, LSMU Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė prof. dr. Rasa Tamelienė.
Iki šiol nežinoma šio sindromo priežastis. „Mokslininkai nagrinėja įvairius mechanizmus: kvėpavimo funkciją, kardiovaskulinės sistemos veiklą, virškinimo sistemos, nervų sistemos sutrikimus, toksinus, imuninio atsako reikšmę, endokrininius, metabolinius ir biocheminius sutrikimus. Mechanizmai, lemiantys netikėtą mirtį, atrodo sudėtingi ir daugiafaktoriniai“, – sako gydytoja.
Miegojimo poza – vienas svarbiausių veiksnių
Praeito amžiaus 9-10 deš. įvairiose šalyse pradėtos vykdyti informacinės kampanijos, skatinančios kūdikius migdyti ant nugaros. Pasak neonatologės R.Tamelienės, įvedus saugaus miego kampanijas, SKMS dažnis tose šalyse sumažėjo 30-83 proc. Taigi kūdikio miegojimo poza yra vienas svarbiausių SKMS veiksnių.
Gydytoja neonatologė prof. dr. R.Tamelienė pabrėžia, kad kūdikį miegoti reikia guldyti tik ant nugaros: „Guldomas ant pilvo ar šono naujagimis ar kūdikis gali neturėti jėgų atsiversti įkvėpti oro ir dėl to uždusti. Jeigu jis paguldomas ant šono, labai lengva apsiversti ant pilvuko, o tai yra svarbiausias SKMS veiksnys. Jei maždaug 6 mėn. kūdikis jau apsiverčia pats, jo atvertinėti nereikia.“
Taip pat svarbu ir kūdikio miegojimo aplinka. „Kūdikio lovelėje neturi būti minkštų daiktų – lovytės apsaugų, minkštų žaisliukų, pagalvių ir kt. Šie daiktai gali užkristi ant vaikučio veido arba jis gali į juos įsikniaubti ir, neturėdamas pakankamai jėgų pats išsilaisvinti, uždusti. Kūdikio čiužinėlis turi būti pakankamai kietas, paklodės bei antklodės kraštai gerai užfiksuoti. Galima naudoti kūdikiams skirtus miegmaišius“, – pataria neonatologė R.Tamelienė.
Pasak gydytojos, SKMS riziką taip pat didina miegojimas kartu su kūdikiu: „Nereikia miegoti su kūdikiu vienoje lovoje, nes tėvų iškvepiamas anglies dioksidas, kurį kūdikis gali įkvėpti, didina SKMS riziką. Patartina miegoti viename kambaryje. Tada tėvai jaučia ir girdi savo kūdikį. Geriausia kūdikio lovelę pristumti šalia tėvų lovos, kad būtų patogu jį išsiimti maitinimui.“
Žindymas taip pat yra SKMS dažnį mažinantis veiksnys. Tiksliai nežinoma, kaip žindymas mažina SKMS riziką, tačiau manoma, kad žindomi kūdikiai lengviau pabunda iš miego, be to, motinos pienas stiprina kūdikių imuninę sistemą, yra labai svarbus smegenų vystymuisi.
Taip pat svarbu, kad miegamajame nebūtų per šilta – apie 20 laipsnių. Pasak R.Tamelienės, dažniausiai SKMS ištinka šaltuoju metų laiku arba šalto klimato zonose gyvenančius kūdikius, kai yra įjungtas dirbtinis šildymas. Šaltuoju metų laiku tėvai linkę daugiau aprengti arba apkloti kūdikius, o perkaitimas gali padidinti SKMS riziką. Kūdikiai labai jautrūs temperatūros pokyčiams, jų kūno temperatūros reguliacija nėra pakankamai išvystyta. Kūdikius miegui reikėtų rengti lengvais drabužiais, o miegamojo temperatūra turėtų būti tokia, kokia komfortiška ir suaugusiesiems.
Galima išskirti ir su miegu nesusijusius SKMS rizikos veiksnius – didesnė rizika berniukams, neišnešiotiems kūdikiams, gimusiems mažo svorio, jei tėvai rūko, labai jaunų tėvų vaikams, kt.
Pasak gydytojos R.Tamelienės, Lietuvoje tėvai yra pakankamai informuoti, kūdikio priežiūros klausimais gauna daug informacijos tiek ligoninėje, kurioje kūdikis gimė, tiek ir iš socialinių tinklų bei žiniasklaidos. Todėl SKMS skaičiai Lietuvoje nėra dideli – apie 0,3 atvejo 1000 gyvų gimusiųjų.
