Kaklo, sprando, nugaros skausmas / Shutterstock nuotr.

Raumenų skausmai: kaip jie atsiranda ir kodėl dažnai painiojami su kitomis ligomis

Eglė Dagienė
Publikuota: 2023-03-22 09:17
Būna dienų, jog staiga suskausta sprandą, negalime pasukti kaklo, pajudinti peties ar pakelti kažkurios rankos, tačiau net nenumanome, kodėl taip nutiko. Išgėrus vaistų nuo skausmo, jis kuriam laiku dingsta, tačiau raumuo taip ir lieka sustingęs. Apie tai, kodėl taip nutinka, kas yra tie trigeriniai taškai bei miofascialinio skausmo sindromas – portale manodaktaras.lt kalbamės su kineziterapeutu, masažuotoju Vaidu Buterlevičiumi.

Kas yra miofascialinio skausmo sindromas

Miofascialinio skausmo sindromas, pasak kineziterapeuto – gana dažna raumenų ir susijusių minkštųjų audinių sekinanti liga. Su šiuo skausmu yra susidūrę kone 80 proc. suaugusių žmonių. Neretai jis diagnozuojamas nepakankamai arba klaidingai, o kai kada, specialisto teigimu, ir visai nepastebimas, nes jis gali slėptis po kitomis diagnozėmis, kaip galvos, kaklo ir pečių, dubens, galūnių skausmas ar nervų skausmo sindromas“.

„Esant miofascialinio skausmo sindromui, skausmas sklinda iš vieno ar kelių trigerinių taškų, tai yra skausmo būklė, paveikianti raumenį ir fascijas. Fascija yra plonas baltas jungiamasis audinys, kuriuo yra apgaubtas kiekvienas raumuo. Paprasčiau tariant, fascija laiko raumenis kartu, todėl jie gali susitraukti ir išsitempti, – paaiškino kineziterapeutas V.Buterlevičius. – Fascija taip pat suteikia lygų paviršių, kad atskiros raumenų skaidulos, pavieniai raumenys ir raumenų grupės galėtų slysti vienos prieš kitą nesukeldamos trinties, plyšimo ar kitų problemų. Tiksliau, fascijos yra visur mūsų kūno viduje – jos jungia ir apsupa ne tik raumenis, bet ir visus organus bei kraujagysles. Tai sudėtinga medžiaga, kurioje yra daygybė nervų galūnėlių.“

Kineziterapeutas Vaidas Buterlevičius

Sergant miofascialinio skausmo sindromu, tam tikroje kūno vietoje galite jausti raumenų skausmą ir jautrumą. Tai, anot masažuotojo, yra susiję su vienu ar keliais „sujungimo taškais“. Palietus trigeriniai taškai juntami kaip maži iškilimai, mazgeliai ar mazgai raumenyse.

„Jei galėtumėte pažvelgti į trigerinį tašką po mikroskopu, pamatytumėte, kad jis yra įtemptoje juostoje, kurią sąlygoja įtempta raumenų gija, juntami kaip virvelė ar sausgyslė. Pats trigerinis taškas – „mazgas“ – tai daugelio šalia esančių raumenų skaidulų segmentų, įstrigusių susitraukusioje būsenoje. Kai raumenų skaidulos įstringa susitraukimo metu, kraujotaka sustoja. Tokiu būdu ta raumenų sritis negauna jai reikalingo deguonies. Šiuose raumenų pluoštuose taip pat kaupiasi atliekos. Tai dirgina trigerinį tašką, kuris reaguoja siųsdamas skausmo signalą. Jūsų smegenys atsako liepdamos nenaudoti raumenų. Jei raumuo nenaudojamas, jis įsitempia, susilpnėja ir dėl to prarandama judesių amplitudė. Trigeriniai taškai taip pat gali išsivystyti šiuose raumenyse ir padidinti jaučiamą vietinį skausmą“, – pasakojo kineziterapeutas V.Buterlevičius.

Trigeriniai taškai gali išsivystyti visuose raumenyse ir vienu metu daugelyje raumenų. Tai viena iš priežasčių, kodėl žmogui gali atrodyti, kad jaučia skausmą judėjimo metu arba, priešingai – nejudant. Trigeriniai taškai, pasak specialisto, gali būti sudėtingi, nes skausmas neretai atsiranda trigerio taško vietoje (lengvai paspaudus) arba sukelti skausmą netoliese esančioje srityje. Tai vadinama nukreiptu skausmu.

Kas dažniausiai sukelia įvairaus pobūdžio raumenų skausmus 

Pagrindinės miofascialinio skausmo sindromo priežastys:

  1. Raumenų pažeidimas.
  2. Raumenų įtempimas / pasikartojantis raumenų naudojimas (pvz., kalimas).
  3. Raumenų silpnumas/raumenų veiklos trūkumas (pvz., gipsuota koja nejudės pakankamai).
  4. Prasta laikysena.
  5. Darbas arba gyvenimas šaltoje aplinkoje.
  6. Emocinis stresas (gali sukelti raumenų įtampą).
  7. Suspaustas nervas.

Kiti veiksniai, kurie, kaip manoma, prisideda prie miofascialinio skausmo sindromo vystymosi:

  • Metabolinės ar hormoninės problemos, tokios kaip skydliaukės liga arba su diabetu susijusi neuropatija.
  • Vitaminų trūkumas, įskaitant vitaminą D ir folio rūgštį.
  • Lėtinių infekcijų buvimas.

Dažniausiai pasitaiko galvos, pečių, juosmeninės dalies, kelių skausmai, kuriais skundžiasi įvairaus amžiaus asmenys, tačiau pastaruoju metu, kaip pastebi kineziterapeutas V.Buterlevičius, dėl tokio pobūdžio skausmų vis dažniau kreipiasi jauni žmonės.

Kaip atpažinti miofascialinį skausmą

„Simptomai kiekvienam žmogui yra skirtingi. Kartais skausmas atsiranda staiga ir iš karto, ir tai vadinama „paūmėjimu“. Kitais atvejais tai yra nuolatinis maudimo pobūdžio skausmas, kuris tarsi lieka fone“, – teigė masažuotojas.

Pagrindiniai miofascialinio skausmo sindromo simptomai:

  1. Skausmas apibūdinamas kaip gilus, pulsuojantis, veržiantis, standus arba panašus į ydą.
  2. Trigeriniai taškai (mažas guzas, mazgelis ar mazgas raumenyje, sukeliantis skausmą palietus, o kartais ir neliečiant).
  3. Raumenys, kurie yra jautrūs arba skausmingi.
  4. Paveikto raumens silpnumas.
  5. Sumažėjusi judesių amplitudė paveiktose vietose (pvz., gali nepavykti visiškai pasukti peties).

Žmonės, turintys miofascialinio skausmo sindromą, dažnai turi kitų sveikatos problemų, kurios sutampa. Dažniausiai pranešamos problemos:

  • Galvos skausmai
  • Prastas miegas
  • Stresas
  • Nerimas
  • Depresija
  • Nuovargio jausmas (nuovargis).

Kokie yra savipagalbos bei gydymo būdai

Miofascialinio skausmo sindromas, pasak kineziterapeuto V.Buterlevičiaus, dažnai yra nepakankamai diagnozuota ir kartais nepastebėta būklė. Šis sindromas neretai painiojamas su nervų, kaulų, raiščių ar sausgyslių problemomis, bet iš tiesų tai yra raumenų problema.

Deja, anot jo, nėra jokių tyrimų (vaizdo, laboratorinių/kraujo tyrimų, elektromiografijos ar raumenų biopsijos), kurie galėtų diagnozuoti miofascialinio skausmo sindromą. Be to, nėra jokių matomų požymių, tokių kaip paraudimas, patinimas ar neįprastas raumenų įkaitimas.

Todėl geriausias būdas nustatyti šį sindromą, specialisto teigimu, yra fizinis raumenų tyrimas, kurio metu galima pajusti įtemptas raumenų dalis ir tada rasti tikslias jautrumo vietas. Suradus ir darant spaudimą trigerio taškas sukels skausmą, jaučiamą tiesioginėje vietoje arba netoli nuo jo esančioje srityje (nurodytas skausmas).

Yra keturių tipų trigeriniai taškai:

  1. Aktyvus trigerinis taškas, esantis tiesiog raumenyse, o spaudimas į jį sukelia vietinį ar regioninį skausmą.
  2. Latentinis trigerinis taškas gali būti aktyvus, bet neveikiantis.
  3. Antrinis trigerinis taškas yra kitame raumenyje, o ne tame, kuriame yra aktyvus trigerinis taškas. Jis gali būti dirginamas tuo pačiu metu kaip ir aktyvus trigerinis taškas.
  4. Palydovinis suveikimo taškas yra tas, kuris tampa neaktyvus, nes sutampa su kito paleidimo taško sritimi.

Patarimai, kai išvengti raumenų skausmų

Pastaruoju metu daugelis linkęs daugiau sėdėti nei aktyviai judėti, tokiu būdu, anot kineziterapeuto V.Buterlevičiaus, kūnas stingsta ir mažiau maitinasi, taip atsiranda trigeriai, skausmingos vietos, mažėja judesių amplitudės bei mažėja kūno mityba. 

Itin naudingi yra taip vadinami atsistatymo pratimai, tačiau dažnas, anot masažuotojo, tiesiog tingi arba nenori atlikti tempimo pratimų, kurie padaro raumenį elastingą. Taip pat labai naudingi masažai, kurių pagalba atpalaiduojamas raumenynas, aktyvinama kraujotaka bei raumens mityba.

Taigi, į savo kasdienę veiklą įtraukite daugiau fizinio aktyvumo, judėjimo bei minėtų tempimo pratimų. O jei nežinote, kaip juos teisingai atlikti, galite kreiptis į savo šeimos gydytoją, kineziterapeutą ar kitą specialistą.