Psichologė J. Rybakovaitė: „Nepainiokite darbinio perdegimo su nuovargiu“
Trys perdegimo požymiai
Darbinio arba profesinio perdegimo sindromas, pasak psichologės, – tai ilgalaikis stresas, kurį patiriame darbe, paprastai pasireiškiantis trim pagrindiniais požymiais: fiziniu ir emociniu išsekimu, depersonalizacija ir nepasitenkinimu savo darbo rezultatais.
„Žmogus, kuris susiduria su darbiniu perdegimu, jaučia fizinį ir emocinį nuovargį, išsekimą. Jam sunku atlikti net paprasčiausias užduotis, neretai jaučia ir tam tikrus fizinius negalavimus kaip galvos skausmai, miego sutrikimai ir kt., – sakė psichologė J.Rybakovaitė. – Profesiniam perdegimo sindromui būdinga ir depersonalizacija, kai žmogus atsitraukia nuo savo aplinkos, jaučiasi nutolęs nuo kitų, vengia santykių, reikalaujančių emocinio ryšio. Asmuo ciniškai pradeda reaguoti į jo aplinkoje vykstančius dalykus“.
Dar vienas šio sindromo požymis – ryškus nepasitenkinimas savo darbo rezultatais ir sumažėjęs efektyvumas. Žmogus gali jausti bejėgiškumą, kad jis nekompetetingas atlikti tam tikras užduotis.
Šiandienos visuomenėje žodis „perdegimas“, kaip pastebi psichologė, gana dažnai vartojamas ir tapo kone sinonimu, kalbant apie nuovargį. Tačiau ji pataria nepainioti šių terminų, mat darbinis perdegimas yra daug rimtesnė būsena nei nuovargis.
„Perdegimo sindromas gali būti diagnozuojamas tik tuomet, kai žmogui pasireiškia visi trys mano minėti požymiai vienu metu ir tęsiasi ilgesnį laiką. Svarbu suprasti, jog darbinis perdegimas nėra klinikinė diagnozė, tai yra tiesiog psichologinių sunkumų derinys, susijęs su darbe patiriamu krūviu ir stresu“, – paaiškino pašnekovė.
Nuovargis, palyginus su darbiniu perdegimu, pakankamai greitai praeina, žmogui užtenka pailsėti per savaitgalį, paatostogauti, pabūti su draugais ar su šeima gamtoje ir nuovargio – kaip nebūta. Tačiau perdegimo atveju, psichologės teigimu, paprasčiausio poilsio nepakanka – žmogui gali prireikti net kelių mėnesių, kol ši būsena pagerėja.
Darbinis perdegimas, o gal – stresas?
Kiekvienas kasdienybėje patiriame mažesnį ar didesnį stresą, kuris yra mums reikalingas, nes padeda augti, tobulėti, atlikti tam tikras užduotis. Tačiau psichologė J.Rybakovaitė atkreipė dėmesį, jog perdegimas yra visai kas kita – žmogus jaučia, kad nebesusitvarko su per didele įtampa, darbiniu krūviu, reikalavimais. Ilgainiui atsiranda tuštumos jausmas, motyvacijos stoka, nebetenkama vilties, kad situacija gali pasikeisti.
„Stresas gali būti ir kasdienis, bet jis yra laikinas – mes išgyvename stresines situacijas ir su jomis galiausiai susitvarkome. Tačiau esant perdegimo sindromui, asmuo bet kurioje situacijoje gali jaustis beviltiškai, t.y. nenori eiti į darbą, yra viskam apatiškas, jo niekas nebedomina, jaučia neviltį, visos problemos atrodo neįveikiamos“, – kalbėjo psichologė ir pridūrė, jog ši būsena gali sąlyginai priminti ir depresiją, bet tai ne ji. Tiesa, negydomas perdegimo sindromas visgi gali išsaukti depresiją ar kitus psichikos sutrikimus.
Pagrindinės priežastys
Profesinio perdegimo sindromą gali sukelti įvairios priežastys, dažniausiai tai – situaciniai arba individualūs veiksniai. Psichologė J.Rybakovaitė paaiškino, kad perdegimą gali nulemti situacijos, susijusios su darbo ypatumais, pvz. koks yra bendras organizacinis klimatas, darbo krūvis, kokie yra darbiniai santykiai ir vertybės įmonėje, ar yra pakankamai resursų kokybiškai dirbti (ar biure nešalta, nekaršta, tinkamas kompiuteris ir pan.).
Kita perdegimo priežasčių grupė yra susijusi su individualiais veiksniais, t.y. kokios yra paties žmogaus asmeninės savybės, charakteristikos. „Jei žmogus yra linkęs į vienišumą, visą savo dėmesį skiria tik darbui, yra perfekcionistas, darboholikas, savivertę matuoja tik darbo pasiekimais – didesnė rizika, kad toks asmuo patirs ateityje darbinį perdegimą“, – sakė specialistė.
Pastebėta, kad perdegimo sindromas dažniau pasireiškia tų profesijų atstovams, kurių darbo pobūdis susijęs su pagalba žmonėms, pvz. medikai, dvasininkai, policijos pareigūnai, psichologai, pedagogai, socialiniai darbuotojai, teisininkai ir kt.
Ką daryti, norint išvengti perdegimo?
Psichologės J.Rybakovaitės teigimu, tai labai individualu ir nėra vienareikšmio atsakymo bei atsistatymo būdo, kuris visiems tiktų, norint išeiti iš šios būsenos. Svarbiausia, anot jos, atpažinus riziką ar tam tikrus perdegimo simptomus, jokiu būdu nepalikti to savieigai, o sąmoningai aktyviai imtis veiksmų.
„Žinoma, pirmiausia reikia kalbėti apie tai, ką galime padaryti, kad išvengtume darbinio perdegimo. Atrodo, elementaru, bet daugeliui tai sunkiai įgyvendinama, pvz. susireguliuoti savo darbo ir poilsio režimą, atidžiai ir sąžiningai peržvelgti savo darbo krūvį, ar jis yra adekvatus. Žmogus turi aktyviai planuoti savo poilsį – tiek protinį, tiek emocinį, tiek fizinį ar socialinį“, – patarė pašnekovė.
Norint išvengti perdegimo, svarbu patyrinėti savo mintis ir įsitikinimus apie patį darbą ir save. Psichologė pataria nuolat klausti savęs: Kodėl viską bandau atlikti tobulai? Kas atsitiks, jei kažko nepadarysiu? Ar mano vertė priklauso tik nuo darbo rezultatų?
Gelbsti ir meditacijos praktikos, sąmoningo kvėpavimo pratimai, dienoraščio rašymas savirefleksijai, laisvalaikio turėjimas, įsitraukimas į mėgiamą veiklą, sportas, sveikatai palanki mityba. Tačiau jei šių priemonių nepakanka, rekomenduojama kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą, kuris padės išsiaiškinti perdegimo sindromo priežastis ir ieškoti efektyvių įveikos strategijų, kurios padės greičiau atsistatyti.
„Kartais gali tekti kreiptis ir į medikus, nes kartu su darbiniu perdegimu gali pasireikšti ir kiti sutrikimai kaip depresija ar nerimo sutrikimai. Tam tikrais atvejais žmogui gali būti reikalingas darbinės srities pakeitimas. Būna atvejų, kai žmonės kardinaliai pakeičia savo profesiją, meta darbą, keičia gyvenamą aplinką, vietą tam, kad galėtų sau padėti ir galėtų atstatyti vidinius resursus“, – pasakojo J.Rybakovaitė.
