Garinė pirtis neįsivaizduojama be vantos / Fotolia nuotr.

Pirtininkas Antanas Bagdonas: „Į pirtį reikia eiti ištisus metus“

Aukse Kontrimiene
Publikuota: 2021-08-15 14:14
Pirtyje mus veikia šiluma, kuri stiprina ir gydo organizmą. Gydymas šiluma vadinamas termoterapija. Pagrindinė pirties nauda – prakaitavimas: jis atvėsina kūną ir pašalina nereikalingus medžiagų apykaitos produktus, atlieka detoksikacinę funkciją.
Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistų, žmogaus kūnas turi dviejų rūšių prakaito liaukas: ekrinines ir apokrinines. Ekrininės, kurių yra daugiau nei 2 mln., yra visame odos paviršiuje, jų išskiriamas prakaitas bekvapis, išgaruoja vėsindamas kūną. Įprastą dieną ekrininės liaukos išskiria apie 1 litrą prakaito. Pirtyje tokį prakaito kiekį jos išskiria per gerokai trumpesnį laiką.

Apokrininės prakaito liaukos pradeda funkcionuoti organizmui bręstant, jos daugiausia išsidėsčiusios pažastyse, gaktos, galvos srityse ir išskiria prakaitą, turintį riebalų ir kitų organinių medžiagų (hormonų, feromonų), todėl jis turi specifinį kvapą, kuris ypač gali sustiprėti ir būti nemalonus dėl bakterijų poveikio.

Prakaitavimas ne tik reguliuoja kūno temperatūrą. Dešimtys iš tūkstančio žmonių sukurtų cheminių medžiagų, pavyzdžiui, pesticidai, vaistai, įvairūs tirpikliai, dioksinai ir kt., patenka į mūsų kūną per maistą, geriamąjį vandenį ir orą, kad ir kaip sveikai stengtumėtės gyventi. Vienas iš šių medžiagų pašalinimo iš organizmo būdų yra prakaitavimas.

Pirtininkas Antanas Bagdonas rekomenduoja lankytis pirtyje bent kartą per savaitę, neatsisakant šios procedūros ir vasarą, ypač ruošiantis atostogoms. „Į pirtį reikia eiti ištisus metus“, – portalui manodaktaras.lt pasakoja šios srities specialistas.

Pirtininkas Antanas Bagdonas.

Pirtininkas Antanas Bagdonas.

Atostogoms svarbu paruošti savo kūną

Kaip pasakoja Antanas, neretai pasiruošimas atostogoms įsivaizduojamas kaip drabužių ir kitų planuojamų pasiimti kartu su savimi daiktų susidėjimas. Tačiau dažniausiai visai pamirštama atostogoms paruošti savo kūną: „Aš savo klientų, važiuojančių atostogauti prie jūros, visada paklausiu: ar paruošėte savo kūną? Juk dauguma yra susidūrę su situacija, viena diena pliaže, o kitą dieną oda jau lupasi. Kūnas nebuvo paruoštas“.

Todėl pirtininkas rekomenduoja prieš atostogas ateiti į pirtį, pasikaitinti, paprakaituoti, atlikti kūno šveitimą ir kūnas jau bus pasiruošęs atostogoms.

Antanas tam naudoja natūralų produktą – kaštonus, kuriuos pats ir renka parkuose. „Kaštonai  išdžiovinami, sumalami ir būtinai prasijojami, kad neliktų jokių aštrių briaunelių. Ir tuomet su jais atliekamas kūno šveitimas“, – teigia Antanas.

Pirties nauda sveikatai

Pasak pirtininko A. Bagdono, pirtis pirmiausia yra naudinga dėl švaros. „Prausiamės duše, vonioje, bet pats geriausias prausimasis pirtyje. Kai žmogus prakaituoja, su prakaitu jo kūnas išsivalo geriau. Duše nusiplauname tik kūno paviršių, o ilgiau pamirkus vonioje ar pasikaitinus pirtyje, kai patriname savo odą, pradeda ridentis tokios senos odos rievės. Esu girdėjęs, kad žmogus per 70 metų pakeičia tokį kiekį odos, kuris prilygsta pusei jo turimo svorio“, – pasakoja pirties žinovas.  

Jis įsitikinęs, kad pirtis – puiki priemonė imuninės sistemos stiprinimui. Norint išlaikyti puikią sveikatą ir užtikrinti, kad imuninė sistema būtų stipri, Antanas rekomenduoja pirtyje apsilankyti kartą per savaitę, bet priduria, kad normalu šiomis procedūromis pasilepinti ir kas dvi savaites ar mėnesį, tačiau ne rečiau. Pasak pirtininko, prie imuniteto stiprinimo smarkiai prisideda ir apsipylimas šaltu vandeniu po pirties procedūrų, o kūną taip pat grūdina pirties procedūrose pasitelkiamos vantos.  

Į klausimą, ar galima eiti į pirtį prisivalgius, A.Bagdonas atsako savo  mokytojo latvių pirtininko, gyduolio Zieduonio Karklinšo žodžiais: „Jeigu eidamas į pirtį, norėsi valgyt, tai ir užvalgyk, bet neprisiėsk“.

Pirtininko teigimu, pavalgius, intensyviai dirba žmogaus vidaus organai, o, pasikaitinus pirtyje, kraujas suplūsta į paviršių, aušina įkaitusį kūną, todėl vidaus organams jo pritrūksta susidoroti su maisto pertekliumi, todėl žmogus ir jaučia sunkumą. 

Pirtininkas Antanas Bagdonas (viduryje) / Asmeninio albumo nuotrauka

Pirtininkas Antanas Bagdonas (viduryje) / Asmeninio albumo nuotrauka

Vanojimas vantomis – ne tik ritualas, bet ir atpalaiduojantis masažas, gydantys kompresai

Pasak pirtininko A.Bagdono, pirtis gali atpalaiduoti, pašalinti fizinę ir nervinę įtampą. Prieš vanojimą svarbu nuvalyti odą, pašalinti riebalus, negyvas ląsteles. Tam geriausiai tinka pašildyta druska, apšlakstyta eteriniu aliejumi. „Pašildytą druską su kvapais aš naudoju haloterapijai, tai yra kvėpavimui kitaip,  “druskos kambario” efektui gauti ir tą darau prieš vanojimą. Odą puikiai valo mano paminėti kaštonų miltai, taip pat tinka paprasčiausia druska ar kavos tirščiai“, – pasakoja pirtininkas.

A.Bagdonas pasakoja, kad ant akmenų pila tik vandenį, o malonius kvapus išgauna iš žolynų,  natūralių  gamtoje randamų medžiagų. Pirtininkas vantas riša ne tik iš tradicinių lapuočių: ąžuolo, beržo, liepos  ar spygliuočių: kėnio, kadagio, bet ir, pavyzdžiui, iš pelyno žolės. „Vėlgi, pelynas, vingiorykštė ar namie auginamos mėtos ar peletrūnas daugiau tinka tik pavėdavimui, paskleisti maloniems kvapams,“ – sako žinovas.

Jis pasakoja, kad vanojantis nereikia naudoti jėgos, judesiai turi būti švelnūs. „Man pačiam patinka, kai mane vanoja stipriai, pabaigoje, dar ir kadagį panaudoja. Tik prieš tai jį reikia išmirkyti ir padaužyti į briauną, kad suminkštėtų. Naudoju ir vibroakustinį masažą, savitą vanojimo pakaitalą. Tik jis vyksta jau priepirtyje, nes kūnas turi būti sausas,“ – pasakoja A.Bagdonas.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai apie pirties teikiamą naudą:

  • nuima stresą, nes pirties aplinka veikia atpalaiduojamai;
  • mažina raumenų ir sąnarių skausmus, nes išsiskiria endorfinai, kurie mažina šiuos skausmus;
  • padeda pasišalinti medžiagų apykaitos produktams ir nuodingosioms medžiagoms
  • (detoksikuojamasis poveikis), nes pirtyje kūnui šylant suintensyvėjusi kraujotaka šilumą „neša“ į odos paviršių;
  • valo odą, nes kūnui prakaituojant nuo odos paviršiaus nuplaunamos mirusios odos ląstelės, oda tampa švaresnė, ima geriau funkcionuoti;
  • lemia gilesnį miegą, nes lėtai krentant endorfinų lygiui, mažėja pakilusi kūno temperatūra, pasireiškia raminamasis pirties poveikis;
  • teikia rekreacinę ir socialinę naudą, nes pirties aplinka ne tik atpalaiduoja, sveikatina, bet ir skatina atvirą, intymesnį, ramų pokalbį;
  • gerina kardiovaskulinės sistemos veiklą, nes veikiant šilumai ir kūnui kaistant, odos kraujagyslės išsiplečia, suintensyvėja širdies veikla;
  • degina kalorijas, nes kalorijų sunaudojimas padidėja dėl didesnio deguonies poreikio audiniuose ir pagreitėjusios širdies veiklos;
  • padeda išvengti peršalimo ligų, nes pagreitėja baltųjų kraujo kūnelių, kurie padeda kovoti su ligomis, užmušti virusus, gamyba;
  • gerina bendrą savijautą ir ištvermę, nes po pirties 7,1 proc. padidėja kraujo plazmos ir 3,5 proc. raudonųjų kraujo kūnelių tūris.

Ir apie pavojus pirtyje:

  • Reprodukcijos sutrikimai.
  • Grybelinių infekcijų plitimo pavojus.
  • Pirtis negydo gripo ir peršalimo ligų, o yra tik profilaktinė priemonė.
  • Pirtis netirpdo riebalų, ji nėra tinkama priemonė numesti svorį. Po pirties svoris sumažėja dėl dehidratacijos.
  • Atsargiai su ledinio vandens (sniego) procedūromis! Kontrastinės procedūros turėtų būti labai trumpos. Tokių procedūrų turėtų vengti neužsigrūdinę, sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis.
  • Hipertermija (bendras organizmo peršilimas, šilumos smūgis).
  • Pirtyje negerkite alkoholinių gėrimų, net ir alaus. Tai gali sukelti ūmius sveikatos sutrikimus, įskaitant širdies aritmijas, hipotenziją, staigią mirtį. Pirtis netinka ir pagirioms: pagirių stadijoje išlieka padidėjusi rizika.