Gydytojo konsultacija / Shutterstock nuotr.

Padidėjęs cholesterolio kiekis: kodėl negalima to ignoruoti, net ir nejaučiant jokių simptomų

Eglė Dagienė
Publikuota: 2023-03-06 09:38
Pats terminas „cholesterolis“ vis dar daugeliui kelia neigiamas asociacijas, tačiau iš tiesų tai mūsų organizmui itin naudinga medžiaga, gaminama kepenyse bei randama kai kuriuose maisto produktuose (mėsoje, pieno produktuose, kiaušiniuose ir kt.) Problemos prasideda tuomet, kai cholesterolio kiekis kraujyje viršija normą.
Apie tai, kas skatina cholesterolio padidėjimą, ar įmanoma atpažinti pirmuosius požymius bei kaip laiku sau padėti, norint išvengti pavojingų ligų – portale manodaktaras.lt kalbamės su „Gerovės klinikos“ gydytoja kardiologe Laura Lukošiūniene.

Gydytoja kardiologė Laura Lukošiūnienė

Gydytoja kardiologė Laura Lukošiūnienė

Kas yra Cholesterolis?

Cholesterolis yra į riebalus panaši medžiaga, esanti kiekvienoje organizmo ląstelėje. Jis yra svarbus ląstelių membranų struktūrai ir funkcijai bei veikia kaip tam tikrų hormonų (pvz., estrogeno), tulžies druskų (dalyvaujančių virškinime) ir vitamino D pirmtakas, teigia Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO). Be to, net ketvirtadalis žmogaus organizme esančio cholesterolio yra smegenyse, jis būtinas sinapsių ir įvairių hormonų gamybai.

Tačiau pavojus sveikatai iškyla, kai dėl įvairių rizikos veiksnių nustatomas padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje – dislipidemija, dar vadinama hiperlipidemija arba hipercholesterolemija.

„Ši būklė yra viena iš pagrindinių kardiovaskulinės rizikos veiksnių, nes skatina cholesterolio kaupimąsi kraujagyslių sienelėse – aterosklerotinių plokštelių formavimąsi (kraujagyslių aterosklerozę), o tai skatina tokių ligų kaip krūtinės angina, miokardo infarktas ar insultas vystymąsi“, – pasakojo gydytoja kardiologė L.Lukošiūnienė.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, dislipidemija išlieka labai aktuali problema ir gali būti nustatoma įvairaus amžiaus grupėse. Jauni asmenys, turintys labai aukštas cholesterolio koncentracijas, pasak gydytojos, dažniausiai serga šeimine hipecholesterolemija – tai dažniausia autosominiu dominantiniu būdu paveldima liga. O vyresniame amžiuje dislipidemija dažniausiai yra susijusi su mitybos ypatumais.

„Gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio vaidmuo

„Bloguoju cholesteroliu“, pasak gydytojos, yra vadinamas mažo tankio lipoproteinų cholesterolis (MTL-Cholesterolis), kurio koncentracijos kraujyje padidėjimas gerokai padidina kraujagyslių aterosklerozės riziką, o jai esant – ligos progresavimą. MTL-Cholesterolis yra pagrindinis taikinys, gydant dislipidemiją ir siekiant sumažinti kardiovaskulinę riziką. 

Terminas „gerasis cholesterolis“ bendrinėje kalboje yra vartojamas apibūdinant didelio tankio lipoproteinų cholesterolį (DTL-Cholesterolis).  

„Yra teorijų, kad didesnis DTL-Cholesterolio kiekis kraujyje gali sumažinti kraujagyslių aterosklerozės riziką, nes DTL-Cholesterolis atlieka „transporterio“ vaidmenį, t.y., perneša cholesterolį atgal į kepenis, taip mažindamas jo kaupimąsį kraujagyslių sienelėse. Tačiau šiuo metu nėra jokių genetinių ar tyrimais pagristų įrodymų, patvirtinančių, kad „gerojo cholesterolio“ (DTL-Cholesterolio) kiekio didinimas mažina aterosklerozinės ligos riziką ar jos progresavimą,“ – sakė gydytoja kardiologė L.Lukošiūnienė.

Bendrojo cholesterolio ir jo frakcijų normos saikiai skiriasi, priklausomai nuo laboratorijos, kurioje atliekamas tyrimas. Pasak gydytojos, bendrojo cholesterolio rodiklis neturėtų viršyti 5,2 mmol/l, MTL-Cholesterolio – 3,0 mmol/l (kai kuriose laboratorijose MTL-Ch norma < 2,6 arba < 3,3 mmol/l). Kitos normos: Triacilglicerolių < 1,7 mmol/l, DTL-Cholesterolio > 1,5 mmol/l.

Ligos pradžia – besimptomė

Kol dar nėra kraujagyslių pažeidimo, žmogus paprastai nejaučia jokių simptomų. Dažniausiai dislipidemija nustatoma tiesiog profilaktinių patikrinimų metu. 

Tačiau vystantis kraujagyslių aterosklerozei, atsiranda krūtinės anginos klinika bei gali vystytis tokios sveikatai pavojingos komplikacijos kaip miokardo infarktas bei insultas.

Didžiausi rizikos veiksniai

Asmenims, sergantiems paveldima ligos forma, t.y., šeimine hipercholesterolemija, pasak gydytojos kardiologės L.Lukošiūnienės, dislipidemiją sukelia genų mutacijos. 

Sergant nepaveldima ligos forma, šią ligą dažniausiai sąlygoja:

  • nesubalansuota mityba, vartojant per daug gyvulinės kilmės produktų (pvz. grietinės, sviesto, riebios mėsos ir kt.),
  • rūkymas,
  • alkoholio vartojimas
  • sėslus gyvenimo būdas,
  • stresas,
  • nutukimas.

Kaip dažnai tirtis dėl cholesterolio kiekio?

Norint patvirtinti dislipidemijos diagnozę, gydytojas atlieka lipidogramą – bendro cholesterolio ir jo frakcijų tyrimą iš kraujo. Gydytojos kardiologės L.Lukošiūnienės teigimu, dažniausiai šis tyrimas atliekamas profilaktinių patikrinimų metu, o sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, rekomenduojama lipidogramą atliktą bent kartą per metus (beje, prieš šį tyrimą rekomenduojama nevalgyti, negerti jokių skysčių, išskyrus vandenį).

Esant šeimoje patvirtintai paveldimai ligos formai ir/ar nustačius itin aukštas cholesterolio koncentracijas kraujyje, būtina gydytojo specialisto (kardiologo, genetiko) konsultacija ir detalesnis ištyrimas.

Gydymo būdai ir prevencija

Jeigu sergama šeimine hipercholesterolemija, medikamentinis gydymas dažniausiai yra būtinas, nes cholesterolio koncentracijos būna itin didelės.

Sergant nepaveldima ligos forma, gydymo metodų pasirinkimas, pasak gydytojos kardiologės, priklauso nuo cholesterolio koncentracijos kraujyje ir nustatytų ligos komplikacijų bei gretutinių būklių: „Esant lengvai ligos formai, nesant komplikacijų ar gretutinės patologijos, dislipidemija gali būti gydoma mitybos pokyčiais – rekomenduojama sumažinti gyvulinės kilmės riebalų suvartojimą, į mitybos racioną įtraukti daugiau vaisių, daržovių, žuvies ir pan. 

Tačiau sergant hipertenzine širdies liga, esant nustatytai širdies vainikinių arterijų ligai ar jos komplikacijoms, pavyzdžiui, persirgus miokardo infarktu, „blogojo cholesterolio“ arba MTL-Cholesterolio kiekis turi būti mažesnis, nei nustatyta norma įprastai populiacijai. 

Tokiu atveju, kaip teigė gydytoja, mitybos įpročių keitimo dažniausiai nepakanka, todėl pradedamas medikamentinis gydymas (dažniausiai pirmo pasirinkimo vaistai yra statinai).