Odos niežėjimas ir kasymosi priežastys: kaip galime sau padėti?
Taigi, niežėjimas ir skausmas turi bendrų savybių. Tai du nemalonūs pojūčiai, ir informacija apie abu juos yra perduodama tais pačiais nerviniais takais. Nepriklausomai nuo priežasties pacientams, kurie skundžiasi niežėjimu, dėl kasymosi oda sustorėja, vystosi jos uždegimas, plečiasi kraujagyslės, pacientus vargina psichinė įtampa.
Nuo ko taip niežti?
Nepaisant to, jog niežėjimo fiziologija nėra pakankamai ištirta, medikai tvirtina, kad niežulio atsiradimui ne mažą vaidmenį vaidina aplinkos veiksniai. Odos niežėjimą gali sukelti klimato sąlygos, vilna, plaukai, stiklo vata, įvairūs plovikliai, skalbimo priemonės ir kitos cheminės medžiagos, gyvūnų parazitai, dažnas maudymasis. Pvz., burnos gleivinė gali niežėti dėl dantų pastos, ar esant netinkamoms plomboms. O delnus ir padus niežti ne vien tik dėl grybelio infekcijos, o ir dėl avalynės, pirštinių.
Kita niežėjimo priežastis – odos ligos, galinčios sukelti vietinį ir bendrą niežulį. Pagrindinės odos ligos, kuriomis sergant niežti – parazitinės odos ligos (niežai, utėlėtumas), atopinis ir kontaktinis dermatitai, dilgėlinė, išangės ir lytinių organų niežėjimas, odos sausumas.
Išangės niežėjimas gali būti ir dėl nepakankamos švaros, dirginimo laikraštiniu popieriumi, sintetinių drabužių, spalinių. Lytinių organų niežėjimą sukelia išorinių lytinių organų dermatozės, bet ir sintetiniai audiniai, patogeniniai grybeliai, pirmuonys. Moteris niežulys dažnai kankina nėštumo metu.
Niežėjimas gali rodyti ir vidaus organų ligas. Tai vėjaraupiai, žarnyno parazitai, cukrinis diabetas, skydliaukės sutrikimai, kepenų, inkstų ir kraujo ligos.
Nesikasome, o gydomės
Kai kankina niežulys reikia išsitirti ir gydyti pagrindinį susirgimą. Jei atlikus tyrimą niežėjimo priežasčių nerandama, verta pasikonsultuoti su psichiatru dėl galimų psichikos sutrikimų, atsiradusio nerimo, ar nuolat patiriamo streso. Nes, pvz., stresas sustiprina niežulį, o sergantiems depresija niežulio stiprumas priklauso nuo depresijos sunkumo.
Kaip galime sau padėti patys?
Reiktų dažnai naudoti odos drėkinamuosius kremus: degutinius arba drėkinamąjį kremą prieš miegą; hipoalerginius, bealkoholinius losjonus dienos metu;
- Rečiau ir trumpiau maudytis. Išsimaudžius greitai
nusausinti odą ir nedelsiant patepti drėkinamuoju kremu. Naudoti
hipoalerginį muilą 2-3 kartus per savaitę; nenaudoti muilo prausiant
pakinklius ir alkūnių duobes; - Drėkinti aplinkos orą, ypač žiemą;
- Dėvėti drabužius, kurie nedirgina odos (geriausia
būtų, pagamintus iš švelnios medvilnės ar šilko), vengti vilnonių
drabužių, taip pat šilumą sulaikančių drabužių, sintetinių; - Vengti kraujagyslių išsiplėtimą sukeliančių
gėrimų (arbata, kava, alkoholis), prieskonių, karšto vandens, ilgalaikio
prakaitavimo; - Netepti ypač ilgą laiką vietinių medikamentų
(pvz., kortikosteroidų, nes jie sukelia odos plonėjimą, vietinių
anestetikų ir antihistaminikų, nes jie didina alerginio kontaktinio
dermatito riziką; - Trumpai kirpti nagus, kad išvengtumėte pūlingų
komplikacijų dėl odos nukasymų.