Narkolepsija: kas sukelia šį miego sutrikimą ir kaip sau padėti
Sutrinka neuronų veikla
„Liga nėra paveldima, konkrečios priežasties nėra, vis dėlto manoma, kad ją nulemia genetinio polinkio, aplinkos veiksnių ir paleidžiančių įvykių (pvz., banalios virusinės infekcijos) kombinacija, dėl kurios sutrinka smegenų dalyje – pogumburyje – esančių oreksiną gaminančių neuronų veikla. Šie neuronai yra atsakingi už miego-būdravimo sistemos stabilumą“, – pasakojo neurologas A.Jasionis.
Šie neuronų veikimą, anot gydytojo, galima palyginti su lempos jungikliu: nakties metu jie „įjungia“ miego režimą, o dienos metu – būdravimo režimą. Sutrikus oreksino neuronų veiklai, dienos režimas tampa nestabilus – dienos metu bet kada gali būti „įjungiamas“ miegas, o nakties metu dažnai prabudinėjama, kadangi „įsijunginėja“ dienos režimas. Išskirtinai retai narkolepsiją gali sukelti kita smegenų liga, pažeidžianti pogumburį.
Miego priepuoliai kartojasi daug kartų
Pagrindiniai narkolepsijos požymiai – padidėjęs mieguistumas ir miego priepuoliai dienos metu. Miego priepuoliai, pasak gydytojo neurologo, pasireiškia staigiu ir nesuvaldomu noru miegoti, dažniausiai monotoniškos veiklos metu: „Miegas trunka kelias minutes ir gali kartotis daug kartų per dieną. Šių atakų metu gana būdinga sapnuoti. Dėl to paties nestabilumo nakties miegas yra nepilnavertiškas, kadangi daug kartų prabundama“.
Tačiau didelis mieguistumas, anot neurologo A.Jasionio, būdingas ne tik narkolepsijai. Paauglių ir jaunų asmenų amžiuje dienos mieguistumą lemia nepakankama nakties miego trukmė, netaisyklingas paros režimas, psichoaktyvių medžiagų vartojimas.
„Nuo vidurinio amžiaus dažniausia padidėjusio mieguistumo priežastis yra miego apnėja. Svarbu ir tai, kad mieguistumą gali lemti išreikšta vidaus organų – širdies, plaučių, inkstų, kepenų, skydliaukės – patologija“, – pasakojo neurologas ir išvardino kitus tris pagrindinius narkolepsijos simptomus, tokius kaip katapleksija, užmigimo/prabudimo haliucinacijos ir miego paralyžiai, tačiau jie nėra būtini narkolepsijai diagnozuoti.
Katapleksija vadinamas staigus raumenų tonuso sumažėjimas, veikiant staigioms stiprioms emocijoms, pavyzdžiui, juokiantis ar staiga nuliudūs, gydytojo teigimu, smukteli žandikaulis, linkteli keliai arba pajuntama, kad sunku valdyti rankas ir kojas. Stiprių atakų metu atsileidžia viso kūno raumenys ir žmogus nukrenta ant žemės.
„Haliucinacijos pasireiškia tik prabundant ar užmiegant, trumpam pasimato nesantis vaizdinys ar pasigirsta nesantys garsai. Miego paralyžiumi vadinama trumpalaikė būsena, kai prabundama, bet neįstengiama pajudėti. Tokios būsenos trunka iki kelių minučių, nutrūksta savaime arba dėl kažkokio išorinio stimulo“, – paaškino neurologas A.Jasionis.
Šios atakos yra itin nemalonios ir gasdinančios. Gydytojo pastebėjimu, užmigimo/prabudimo haliucinacijos ir miego paralyžiai gali būti fiziologiniai fenomenai ir pasireikšti sveikiems žmonėms.
Gydoma individualiai, atsižvelgiant į simptomus
Jei jums būdingas padidėjęs mieguistumas, dažnai pasireiškia miego priepuoliai bei kiti minėti simptomai, patariama pasikonsultuoti su gydytoju neurologu.
Norint diagnozuoti šią ligą, pasak neurologo A.Jasionio, atliekamas daugkartinio užmigimo testas, kurio metu pacientas kelis kartus bando užmigti, tuo metu registruojama encefalograma, siekiant nustatyti, kaip greitai užmiegama ir kaip greitai pasiekiama greitų akių judesių (REM) miego stadija.
„Narkolepsijai būdinga tai, jog užmiegama greitai ir iškart prasideda REM miego stadija. Sveikų žmonių miego metu REM stadija pasiekiama tik maždaug po pusantros valandos nuo užmigimo. Siekiant atmesti kitus miego sutrikimus, dažniausiai atliekamas ir naktinio miego tyrimas – polisomnograma“, – teigė neurologas.
Oreksino koncentracijos smegenų skystyje skaičiavimas ir su narkolepsija susijusio genetinio polinkio nustatymas, anot jo, taip pat padeda diagnozuoti šią ligą.
Narkolepsija sergantys asmenys gydomi individualiai, priklausomai nuo pasireiškiančių simptomų.
„Dieninis mieguistumas mažinamas stimuliantais (modafiniliu arba metilfenidatu) arba pitolizantu – vaistu, kuris aktyvuoja „dienos“ režimą įjungiančią histamino sistemą, – pasakojo gydytojas. – Taip pat svarbus reguliarus fizinis aktyvumas, taisyklingas dienos – nakties režimas, kai kada rekomenduojami „strateginiai“ pamiegojimai – tai yra siūloma trumpai numigti prieš planuojamą svarbią veiklą, taip sumažinant miego priepuolio tikimybę“.
Katapleksijos požymiams slopinti skiriami antidepresantai, o esant labai nestabiliam naktiniam miegui – migdomieji vaistai. Deja, anot specialisto, tai tik simptomus slopinantys, o ne ligą išgydantys vaistai.
Užsiregistruoti konsultacijai pas gydytoją neurologą galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.
