Miego apnėja ir knarkimas: 8 įspėjamieji ženklai, kurių neverta ignoruoti

Statistikos duomenimis, apie 936 mln. žmonių nuo 30 iki 69 metų visame pasaulyje gali sirgti obstrukcine miego apnėja. Tačiau skaičiai, manoma, yra daug didesni, nes daugelis tiesiog nesikreipia į specialistus.

Obstrukcinė miego apnėja išsivysto, atsiradus kvėpavimo takų nepraeinamumui dėl silpnų ar per daug atsipalaidavusių minkštųjų audinių.

„Dėl viršutinių kvėpavimo takų obstrukcijos jūsų kūnas negali laisvai kvėpuoti miego metu. Dažnai jūs to nežinote, bet jūsų artimuosius tai labai neramina ir neretai gąsdina“, – sako miego specialistas dr. Raj Dasgupta, Pietų Kalifornijos universiteto Kecko medicinos mokyklos klinikinės medicinos docentas.

Negydoma obstrukcinė miego apnėja kelia didelę hipertenzijos, širdies ligų, II tipo cukrinio diabeto, depresijos ir netgi ankstyvos mirties riziką, teigia Amerikos miego medicinos akademija.

Kaip sužinoti, kada jūsų knarkimas jau pavojingas sveikatai? Štai 8 esminiai klausimai, kurie, pasak ekspertų, padės susiorientuoti.

Ar nuolat knarkiate?

Specialistai nekalba apie tylų, retkarčiais pasigirstantį asmens knarkimą. Garsus, čaižus knarkimas, anot jų, yra pagrindinis įspėjamasis ženklas. „Toks knarkimas yra itin nemalonus aplinkiniams, toks, kuris užgožia pokalbį arba yra girdimas net pro uždarytas duris“, – paaiškino dr. R.Dasgupta.

Ar jaučiate nuovargį dienos metu?

Pasak miego specialistės R.Robbins, didelis nuovargis dienos metu rodo nekokybišką miegą. Kartu su knarkimu tai gali signalizuoti apie galimą miego apnėją. Žmogus dažnai jaučiasi mieguistas, nepailsėjęs, jam sunku susikaupti darbe, pietų pertraukos metu paprastai nori nusnausti.

Ar partneris gali paliudyti jūsų knarkimą?

Dauguma žmonių net neįsivaizduoja, kad knarkia naktį, taip pat nežino, kad miego metu keliomis ar keliolikai sekundžių nustoja kvėpuoti, nebent viršutinių kvėpavimų takų užsikimšimas yra toks stiprus, jog jis pabunda kone springdamas.

„Labai daug kas priklauso nuo jūsų artimųjų ar jūsų gyvenimo partnerio, nes dažniausiai jie praneša, jog nekvėpuojate, jie pabunda nuo jūsų knarkimo ir praneša apie šią itin rimtą sveikatos sutrikimą, – paaiškino dr. R.Dasgupta.

Ar turite aukštą kraujospūdį?

Obstrukcinė miego apnėja gali sukelti hipertenziją. Kiekvieną kartą, kai žmogus nustoja kvėpuoti kelioms sekundėms miego metu, pradeda veikti simpatinė kūno nervų sistema ir pakyla kraujospūdis. Be to, organizmas išskiria streso hormonus, vadinamus katecholaminais, kurie ilgainiui taip pat gali padidinti kraujo spaudimą.

Nors hipertenzija pati savaime nėra miego sutrikimo požymis, tai gali būti įspėjamasis ženklas kartu su kitais simptomais. Laimei, buvo įrodyta, kad obstrukcinės miego apnėjos gydymas gali padėti sumažinti ir kraujospūdį.

Ar turite viršsvorį, nutukimą?

Koks jūsų kūno masės indeksas (KMI)? Suaugusio žmogaus kūno svoris laikomas norma, jei KMI yra nuo 18,5 iki 24,9. Jei KMI siekia nuo 25 iki 29,9 – antsvoris, o jei KMI yra daugiau nei 30, tai jau reiškia nutukimą.

Viršvvorio ir nutukimo problemą turintys asmenys, anot specialistų, labai dažnai serga obstrukcine miego apnėja, nes dėl papildomo svorio burnoje, liežuvyje ir kakle sutrinka minkštieji audiniai, todėl tampa sunkiau kvėpuoti ir žmogaus ima knarkti.

Kaip pastebi miego specialistė R.Robbins, obstrukcinės miego apnėjos susirgimų skaičius išaugo, prasidėjus nutukimo epidemijai, tačiau ši liga nebuvo tokia dažna iki 1970 m.

Ar esate vyresnio amžiaus?

Sulig amžiumi raumenų tonusas silpsta, įskaitant minkštąjį gomurį ir kaklą. Taigi, vyresnis nei 50 metų amžius yra dar vienas galimas signalas, kad jūsų knarkimas gali virsti obstrukcine miego apnėja. Gera naujiena ta, jog, tyrimų duomenimis, vyresnio amžiaus žmonių miego apnėja paprastai būna lengvo ar vidutinio sunkumo, o sunkesni atvejai labiau pasireiškia jaunesniame amžiuje.

Turite padidėjusią kaklo apimtį?

Didelė kaklo apimtis dėl antsvorio ar genetikos taip pat yra pagrindinis galimos obstrukcinės miego apnėjos rodiklis.

„Turbūt nepulsite dabar matuoti savo partnerio kaklo apimties. Tačiau verta žinoti normas: jei vyro apykaklė yra didesnė nei 43 cm, o moterų – daugiau nei 40,6 cm, kyla didesnė miego apnėjos rizika”, – sakė miego specialistas dr. R.Dasgupta.

Ar esate vyras?

Jei esate stipriosios lyties atstovas, deja, tai taip pat padidina obstrukcinės miego apnėjos riziką. Viena iš galimų priežasčių yra ta, jog vyrų liežuvis yra stambesnis ir viršutinėje kūno dalyje, ypač kaklo srityje, yra daugiau riebalų nei moterims. Vyrai taip pat linkę turėti daugiau „pilvo riebalų“, todėl apskritai gali pasunkėti kvėpavimas.

Tačiau, kaip pastebi ekspertai, daugiau obstrukcinės miego apnėjos atvejų moterims pasitaiko po menopauzės.

Obstrukcinės miego apnėjos rizika

Jei iš aukščiau minėtų 8 klausimų bent į 5 atsakėte „taip“, esate padidintos obstrukcinės miego apnėjos rizikos grupėje, todėl būtina pasikonsultuoti su specialistais.

Jei teigiamų atsakymų į minėtus klausimus buvo tik vienas ar du, knarkimas greičiausiai nekels didelio susirūpinimo jūsų sveikatai. Pasak Dr. R.Dasguptos, jei surinkote 3 ar 4 „taip“ į pateiktus klausimus, jums kyla vidutinė rizika, tačiau bet kuriuo atveju neverta ignoruoti simptomų ir geriau pasitarti su savo gydytoju.

Kaip gydoma miego apnėja?

Dažnai miego apnėjos gydymui taikoma taip vadinama CPAP terapija (angl. continuous positive airway pressure) – nuolatinis teigiamas slėgis kvėpavimo takuose. Stumdamas orą į plaučius per kvėpavimo kaukę, prietaisas padeda atlaisvinti kvėpavimo takus nakties metu.

Svorio sumažinimas gali gerokai palengvinti obstrukcinę miego apnėją arba ji gali visai išnykti, mat audinių masės sumažėjimas burnoje, liežuvyje ir kakle sumažina spaudimą kvėpavimo takams. Gydytojai taip pat gali paskirti geriamąją priemonę, skirtą išplėsti kvėpavimo takus, judinant liežuvį ar žandikaulį į priekį.

Jei kartu su apnėja atsiranda anatominės problemos, pvz., nosies polipai, padidėjusios tonzilės ar adenoidai arba pertvaros nukrypimas, gydytojas gali rekomenduoti operaciją.

Lengvos miego apnėjos atveju gali pagelbėti tiesiog miego pozos pakeitimas, t.y., patariama miegoti ant šono ir vengti gulėjimo ant nugaros – tai atlaisvina kvėpavimo takus ir sumažina knarkimą.

Parengta pagal: edition.cnn.com