Esant padidėjusiam magnetiniam aktyvumui, ekspertai pataria nebūti ilgai lauke, vengti tiesioginių saulės spindulių, sumažinti fizinį krūvį. / Shutterstock nuotr.

Prasidėjo geomagnetinė audra: kaip ji paveiks sergančiuosius lėtinėmis ligomis

Eglė Dagienė
Publikuota: 2023-03-24 17:43
Įvairių šaltinių ir ekspertų teigimu, kovo 24 dieną prasideda geomagnetinė audra, kuri gali ir užsitęsti. Nors, anot mokslininkų, ji nėra itin stipri, bet, manoma, daugelis jautresnių bei lėtinėmis ligomis sergančiųjų žmonių pajus jos poveikį sveikatai. Šeimos gydytojai ir kardiologai tikina pastebėję padidėjusį pacientų skaičių.

Kas yra magnetinės audros?

Magnetinė audra yra greito magnetinio lauko kitimo laikotarpis. Tai gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų, skelbia JAV Geologijos tarnyba (USGS).

Geomagnetinė auda

Magnetinės audros dažniausiai kyla dėl dviejų pagrindinių priežasčių:

  1. Saulė kartais skleidžia stiprią saulės vėjo bangą, vadinamą vainikinės masės išmetimu. Šis Saulės vėjo gūsis trikdo išorinę Žemės magnetinio lauko dalį, kuri patiria sudėtingus svyravimus. Tai generuoja su tuo susijusias elektros sroves, esančias netoli Žemės erdvės, o tai savo ruožtu sukuria papildomus magnetinio lauko pokyčius – visa tai ir sudaro „magnetinę audrą“.
  2. Kartais Saulės magnetinis laukas tiesiogiai susisieja su Žemės magnetiniu lauku. Šis tiesioginis magnetinis ryšys nėra įprastas. Kai tai įvyksta, įkrautos dalelės, keliaujančios išilgai magnetinio lauko linijų, gali lengvai patekti į magnetosferą, generuoti sroves ir sukelti magnetinio lauko pokyčius.

Kartais Saulė skleidžia vainikinės masės išmetimą tuo metu, kai Žemės ir Saulės magnetinio lauko linijos yra tiesiogiai sujungtos. Tai vykstant galime patirti tikrai didelę magnetinę audrą.

Remiantis 2018 m. „Scientific Reports“ tyrimu, saulės ir geomatinės aplinkos pokyčiai gali sukelti įvairių sveikatos problemų. „Pakitęs geomagnetinis aktyvumas taip pat gali paaštrinti esamas ligas ir susijęs su širdies aritmijų, širdies ir kraujagyslių ligų, su miokardo infarkto sukeltų mirčių, kraujotakos pakitimų, padidėjusio kraujospūdžio ir epilepsijos priepuolių padidėjimu“, – praneša Health.

Be to, 2014 m. žurnale „Stroke“ paskelbtame tyrime nustatytas ryšys tarp geoterminių audrų ir insulto rizikos padidėjimo Naujojoje Zelandijoje, Australijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Švedijoje. Tyrimas palygino 11 453 ligoninių pranešimus su kasdieniu geomagnetiniu aktyvumu per 23 metus ir nustatė, kad geomagnetinės audros buvo susijusios su 19 proc. padidėjusia insulto rizika ir 27 proc. padidėjusia rizika tarp suaugusiųjų iki 65 metų.

Nors tyrimas negalėjo parodyti priežasties ir pasekmės ryšio, o mokslininkai neturėjo išsamios informacijos apie visų tyrimo dalyvių širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius, tačiau jie turėjo pagrįstų įtarimų, kad magnetiniai svyravimai gali turėti įtakos kraujospūdžiui, širdies susitraukimų dažniui, kraujo krešėjimo gebėjimui arba cirkadiniam ritmui, o bet kuris iš jų gali turėti įtakos insulto rizikai.

Svarbus ir psichologinis nusiteikimas

„Geomagnetinės audros, be abejo, veikia žmogaus organizmą, juk jis sudarytas iš milijonų ląstelių, atomų, mikrodalelių, metalų,  kurie mažiau ar daugiau reaguoja į šį geomagnetinį lauką. Be abejo, ne visi tai jaučia, tačiau jautresni žmonės, ypač vyresnio amžiaus ir turintys lėtinių ligų, junta, kad simptomai paaštrėjo“, – portalui manodaktaras.lt teigė Lietuvos bendrosios praktikos šeimos gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil dr. Julius Kalibatas ir pridūrė, jog šiuo laikotarpiu išties juntamas padidėjęs besikreipiančiųjų skaičius.

Gydytojas prof. habil. dr. Julius Kalibatas / J.Kalinsko 15min nuotr.

Anot gydytojo, ypač dažniau kreipiasi sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, kadangi atsiranda širdies permušimai, juntamas bendras silpnumas, kraujospūdžio pokyčiai, paūmėja galvos skausmai, sutrinka miegas ir kt.

Šiuo laikotarpiu, esant padidėjusiam magnetiniam aktyvumui, prof. J.Kalibatas pataria nebūti ilgai lauke, vengti tiesioginių saulės spindulių, sumažinti fizinį krūvį, aktyviai nedirbti soduose ir daržuose – geriau šias dienas likti namuose.

Taip pat, pasak gydytojo, labai svarbus ir psichologinis nusiteikimas, nes kai kurie vyresni žmonės ima panikuoti: „Jei žmogus įsibaimina ir laukia, kad kažkas blogo nutiks jo sveikatai, tai psichogeniškai galima įsivaryti ligos simptomus. Baimės metu išsiskiria streso hormonai, į tai reaguoja antinkščiai, kinta hormonų pusiausvyra organizme, tokiu būdu paūmėja lėtinės ligos simptomai“.

Tad geriausia nusiraminti, o jei nežinote, ką daryti – pasitarkite su savo šeimos gydytoju. Pasak prof. J.Kalibato, būna, žmogui „šokinėja“ kraujo spaudimas, apima panika, gali net supykinti, ir tada žmogus puola gerti daugiau kraujo spaudimą mažinančių vaistų, o tai per daug numuša kraujospūdį, todėl net galimas apalpimas. Tad nepatariama patiems kaitalioti gydymo eigą. Apie tai, kiek ir kokius vaistų vartoti – geriau pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju.

Padidėja miokardo infarkto ir insulto rizika

Kaip manodaktaras.lt teigė Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligų skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė, geomagnetinės audros laikomos galimu širdies ir kraujagyslių ligas provokuojančiu rizikos veiksniu, jos daugiausiai veikia centrinę ir autonominę nervų sistemas bei širdies ritmą. 

Prof. Olivija Dobilienė

„Geomagnetinių audrų dienomis buvo nustatyti dažnesni širdies ritmo sutrikimai ir net didesnis gyvybei grėsmingų ritmo sutrikimų skaičius. Kai kurių tyrimų duomenimis, mirčių dažnis stacionare, miokardo infarkto ir insulto rizika padidėja daugiau nei 1,5 karto tomis dienomis“, – sakė kardiologė.

Tai, kad kiekvieno žmogaus organizmo reakcija į geomagnetinių audras nevienoda, anot prof. O.Dobilienės, patvirtina ir arterine hipertenzija sergančiųjų tyrimai, pvz., tarp jų audrų poveikis buvo juntamas 84 proc., tuo tarpu sveikųjų grupėje tik 60 proc. individų. 

Mokslinių tyrimų duomenimis, geomagnetinių audrų poveikis bendram mirčių skaičiui buvo nustatytas visų sezonų metu, o mirtims nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei miokardo infarkto – dažniau pavasarį ir rudenį.


„Tokius rezultatus galima paaiškinti tiesioginiu aplinkos elektrinių ir magnetinių laukų, susidarančių geomagnetinių audrų metu, poveikiu žmogaus autonominei nervų sistemai. Nors yra ekspertų, teigiančių, kad šių audrų poveikis ant žemės žmonėms nėra toks reikšmingas, tuo tarpu skrydžių metu galima patirti daugiau problemų“, – paaiškino kardiologė.

Prof. O.Dobilienė patarė paisyti bendrų rekomendacijų:

  • laikytis sveikos gyvensenos principų,
  • tinkamo darbo, poilsio ir miego režimo,
  • vartoti pakankamai skysčių,
  • nenutraukti vartojamų medikamentų,
  • kalbant apie radiacijos poveikį, labiau pažeidžiamiems būtina pasvarstyti ir skrydžių būtinybę.

Užsiregistruoti konsultacijai pas gydytoją kardiologą galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.