Laikotės dietos, bet svoris nekrenta – ar reikia dėl to nerimauti?
Gydytoja endokrinologė med. dr. Rūta Kerpauskienė
Kokios priežastys lemia, kad nemažai žmonių turi antsvorio?
Pagrindinis dalykas yra netinkama mityba, netinkamas gyvenimo būdas, ypatingai, kai žmogus turi genetinį polinkį į nutukimą. O tokį polinkį turi bene 90 proc. žmonių. Todėl labai svarbu, kokie mitybos įpročiai yra suformuoti, o taip pat reikia žinoti, jog senstant reikia net ir teisingus mitybos įpročius koreguoti. Dažnai žmonės sako: „Viską valgau tą patį, bet kažkodėl svoris pradėjo augti“. Tai jau yra neteisingas požiūris, gyvenimo eigoje reikia keisti mitybą. Ką galėjome drąsiai suvalgyti būdami 20 metų, jau nebegalime būdami 40 metų ir juo labiau 60. Jeigu to nepaisome, tai ir nebegalime tikėtis, kad svoris stovės vietoje, kad visą gyvenimą būsime jauni, liekni ir gražūs.
Ne vienas susizgrimba dėl antsvorio tik tada, kai jis jau akivaizdžiai pradeda kenkti sveikatai ir gerai savijautai. Ką patartumėte norintiems jo atsikratyti? Keto dieta, protarpinis badavimas, mažiau valgyk – daugiau judėk… Kas realiai veikia?
Dietų iš tiesų labai daug. Laikas eina, mados keičiasi. Aš visgi esu klasikinio metodo šalininkė – principas: mažiau valgyti ir daugiau judėti – tikrai veikia. Reikia žiūrėti, ką valgai, rinktis pilnaverčius maisto produktus, taip pat labai svarbu nepersivalgyti. Kiek įmanoma vengti greitųjų angliavandenių, nes įvairūs pyragėliai, saldumynai, įvairūs modifikuoti padažai neturi jokios mitybinės naudos. Svarbu laikytis valgymo režimo. Idealu valgyti 3-4 kartus per dieną ir pradėti nuo pusryčių. Nėra kažkokių ypatingai griežtų taisyklių, svarbiausia saikas, reguliarumas ir fizinis aktyvumas.
Ką patariate savo pacientams, kurie laikosi visų nurodymų, bet skundžiasi, kad retsykiais pajunta „angliavandenių badą“ – mirtinai užsimano suvalgyti tokią saldžią bandelę?
Suvalgyti tą bandelę. Nereikia sau visko griežtai uždrausti ir nieko neleisti. Tiesiog turi būti saikas. Norisi – galite suvalgyti saldainį. Saldainį, bet ne kilogramą saldainių! Čia ir yra visa esmė. Suprantu, jog daug kas pakomentuos: lengva pasakyti – sunku padaryti. Bet jeigu laikytis tokio principo: šiandien „nusidėjau“: laikiausi rekomendacijų, bet nebeiškenčiau ir sušlamščiau 3 bandeles. Nereikia sau priekaištauti, bausti. Tiesiog dera sau pasakyti: šiandien nusidėjau, bet rytoj vėl susiimu ir toliau laikausi rekomenduoto mitybos plano.
Tik nereikia nuleisti rankų ir rezultatas bus. Taip nebūna, kad žmogus prisižiūri, laikosi sveikos mitybos principų, aktyviai gyvena, bet svoris nekrenta. Gal visgi kažką ne taip daro. Svoris turi kristi. Na nebent yra neišgydytų endokrininių ligų, pavyzdžiui skydliaukės veiklos reikšmingas sulėtėjimas, galbūt kažkokių vaistų vartojimas, kurių pašalinis poveikis – svorio augimas. Tai jau atskira tema. Bet jeigu kalbame apie standartinį sveiką žmogų, kuris supranta, jog su amžiumi turi keisti savo mitybos įpročius, jeigu stengsis tą daryti – turės ir rezultatą.
Kas vis dėlto sunkiausia konsultuojant pacientus dėl svorio metimo?
Norėčiau akcentuoti tokį dalyką: jeigu žmogui atrodo, kad jis stengiasi, o svoris nekrenta, stovi vietoje, vyresniame amžiuje tai jau reiškia, kad jis stengiasi, nes atėjus tam tikram amžiui, norint išlaikyti svorį jau reikia nemažų pastangų, todėl tokius pacientus visada giriu, esate gerame kelyje ir reikia visai nedaug, kad rezultatas būtų dar geresnis.
Su nutukimu kaip ir su slenkančiais plaukais, žmonės visada nori rasti priežastį, kurią būtų galima pašalinti ir tikėtis greito ir lengvo pasveikimo. Plaukai nustos slinkti, o svoris pradės kristi. O juk vienos priežasties, kurią būtų galima pašalinti gydymu ir vaistais, gali ir nebūti. Dažniausiai pačiam žmogui reikia nemažai pasistengti, nes kitaip nebus jokio rezultato. Žmonės ateina tikėdamiesi greito rezultato ir nusivilia. Ateina galvodami, kad galbūt jam kažkoks sutrikimas, o jo nerandame. Todėl jam pačiam tenka susimotyvuoti, o medikų pareiga pacientą įkvėpti, kad imtųsi pokyčių.
Užsiregistruoti pa gydytoją endokrinologę med. dr. Rūtą Kerpauskienė GALITE ČIA
