Kraujo tyrimas; kreatinino tyrimas / Shutterstock nuotr.

Kreatininas: ką rodo sumažėjusi ar padidėjusi jo koncentracija?

Eglė Dagienė
Publikuota: 2024-01-19 09:27
Išsitirti kreatininą paprastai rekomenduojama, jei įtariama kokia nors inkstų liga, arba tuomet, kai pastebimas inkstų funkcijos sutrikimas, pavyzdžiui, persirgus ūmia infekcija. Apie tai, kuo mums svarbus kreatininas, kas nutinka, kai organizme sumažėja ar padidėja jo koncentracija, ir kaip galima natūraliai sureguliuoti jo kiekį – kalbamės su medicinos centrų „Northway“ Kaune vidaus ligų gydytoju Edgaru Strelcovu.

Kas yra tas kreatininas?

Kreatininas yra raumenų medžiagų apykaitos produktas. Jo nereikėtų painioti su jėgos sporte dažnai naudojamu papildu bei natūraliai kepenyse gaminamu kreatinu, kuris yra energetinio substrato – kreatino fosfato – pirmtakas. Pastarojo apykaitos metu raumenų audinyje kreatininas susiformuoja kaip galutinis produktas.

Kreatininas tolimesnėje medžiagų apykaitoje nedalyvauja, yra išskiriamas į sisteminę kraujotaką įprastai pastoviu kiekiu, priklausomai nuo raumenų masės bei šalinamas nepakitęs iš organizmo per inkstus su šlapimu. 

Vidaus ligų gydytojas Edgaras Strelcovas.

Klinikinėje praktikoje jis yra naudojamas kaip inkstų funkcijos rodiklis. 

Inkstų funkciją atspindi glomerulų filtracijos greitis (GFR), t.y. kokį kiekį kraujo plazmos inkstai perfiltruoja per laiko vienetą (dažniausiai matuojama ml/min). Tikrojo glomerulų filtracijos greičio negalima tiesiogiai pamatuoti organizme, tačiau jis gali būti įvertintas, naudojant renalinį klirensą. Jis matuoja medžiagos pašalinimo iš organizmo efektyvumą, arba tiksliau – teorinį plazmos tūrį, iš kurio medžiaga būtų visiškai pašalinta per laiko vienetą.

Išorinių, organizme natūraliai neaptinkamų medžiagų, tokių kaip inulinas (augalinis angliavandenis) ar rentgenokontrastinės medžiagos (pvz. joheksolis) matavimai, matuojant klirensą, yra tikslūs ir gali padėti anksti pastebėti inkstų funkcijos sutrikimus. Tačiau juos techniškai atlikti yra gana sudėtinga, mat reikalauja specializuotos aparatūros, yra brangūs ir nėra plačiai prieinami.

Kaip alternatyva ir dažniausiai praktikoje šiuo metu naudojamas apskaičiuotas GFG (estimated arba eGFR), naudojant endogeninio kreatinino klirenso matavimą. Kadangi kreatininas yra natūraliai organizme susidaranti medžiaga, yra laisvai pasyviai filtruojamas inkstų kamuolėliuose (dalis aktyviai išskiriama inkstų kanalėliuose) ir yra nepasisavinamas atgal į organizmą, matuojant jo klirensą galima pakankamai patikimai, greitai ir nebrangiai (nors ir su paklaida) įvertinti inkstų funkciją. Tam naudojamos matematinės formulės (2021 CKD-EPI) arba matuojama jo koncentracija 24 val šlapimo mėginyje. 

Kuo kreatininas svarbus mūsų organizmui?

Iš esmės kreatininas yra galutinis produktas, susidarantis raumenyse, ir tolimesnėse medžiagų apykaitos procesuose nedalyvauja. Nors didesnės reikšmės gyvybiniuose organizmo procesuose kreatininas neturi, būtent dėl jo savybių, kaip jis yra pašalinamas iš organizmo, pagrindinė jo svarba yra diagnostinė, ypač inkstų ligų. 

Kokia turėtų būti sveiko žmogaus kreatinino norma?

  • Vyrams kreatinino norma svyruoja nuo 27µmol/l iki 115 µmol/l;
  • Moterims – nuo 23µmol/l iki 97 µmol/l.

Kreatinino koncentracija kraujyje normaliai gali varijuoti ir nuo tam tikrų aplinkybių, nepriklausomai nuo inkstų funkcijos, tokių kaip raumenų masė, lytis, amžius, etninė rasė, suvartojamų baltymų ar papildų kiekis mityboje, skysčių balansas,

Kreatinino kiekis tiesiogiai proporcingas raumenų masei, t.y. atletiškesnių, labiau išvystytą raumenyną turinčių asmenų kreatinino kiekis normaliai bus didesnis, nei mažesnio svorio asmenų ar tų, kurie turi mitybos nepakankamumą.

Kreatino papildų ar didesnis baltymų suvartojimas, ypač raudonos mėsos, su kuria taip pat gauname ir kreatino, taip pat lems didesnę kreatinino kiekio koncentraciją. Tam tikri medikamentai (pvz. antibiotikas trimetoprimas), mažindami aktyvią kreatinino sekreciją inkstuose, gali lemti laikiną jo padidėjimą kraujyje. 

Organizme trūkstant skysčių (gausiau prakaituojant, viduriuojant ar bendrai esant nepakankamam vandens suvartojimui), kraujas tampa koncentruotesnis, o tai taip pat padidins kreatinino koncentraciją, tačiau vandens deficitui ryškėjant, tolimesnis kreatinino koncentracijos didėjimas gali signalizuoti apie jau trinkančią inkstų funkciją.  

Nėštumo metu jo koncentracija gali sumažėti dėl padidėjusio skysčių kaupimosi bei pageitėjusios inkstų filtracijos.

Reikia atkreipti dėmesį, kad šios normos ribos yra nustatytos, atsižvelgiant į sveikų normalios kūno masės suaugusių asmenų statistinius populiacijos vidurkius, todėl vertinant jo rezultatą, svarbu atsižvelgti į klinikinį kontekstą. Kreatinino rezultatas, nors patenkantis į viršutinę normos ribą, menkos mitybos ir sumažėjusios raumenų masės asmeniui gali rodyti sutrikusią inkstų funkciją. Todėl svarbesnę reikšmę turi ne pats jo rezultatas, bet jo klirensas.

Kas nutinka, kai sumažėja ar padidėja kreatinino koncentracija? Ar tai sąlygoja kokius nors susirgimus?

Klinikiniame darbe kreatinino sumažėjimas sutinkamas rečiau ir didesnės klinikinės reikšmės neturi. Tai gali koreliuoti su mitybos nepakankamumu, ypač sumažėjusia raumenų mase, tačiau norint jį tiksliau įvertinti, yra kiti papildomi laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai.

Kreatinino sumažėjimas taip pat gali būti tikėtinas nėštumo metu ar dažnas lėtinių kepenų ligų, ypač cirozės, metu. Dažniausia tai būna būklės, sąlygojančios sutrikusią baltymų sintezę, taip pat ir kreatino, kepenyse arba lemianti skysčių pasiskirstymą organizme, tiksliau, skysčių kaupimosi. 

Sumažėjusi koncentracija gali rodyti gerokai padidėjusį jo klirensą (hiperfiltraciją), tačiau kreatinino klirensas, apskaičiuotas matematinėmis formulėmis (taip pat reikia atsižvelgti ir į tai, kuri formulė yra naudojama), turi paklaidą įvertinant glomerulų filtraciją. Todėl esant tokiems radiniams, racionalu būtų patikslinti 24 val paros šlapimo tyrimu arba apskaičiuoti klirensą, naudojant kitus tyrimus, pavyzdžiui, cisteiną C.

Tačiau kreatinino padidėjimas, atsiradęs ne dėl fiziologinių ar kitų laikinai jo koncentraciją įtakojančių priežasčių, dažniausiai signalizuoja vienokią ar kitokią inkstų/šlapimo takų pažaidą ar ligą ir turėtų būti tikslinama detaliau, o klinikinė išraiška gali varijuoti, priklausomai nuo pačios ligos pobūdžio.

Kokiais atvejais yra atliekamas kreatinino tyrimas ir kaip jam pasiruošti?

Tyrimą rekomenduojama atlikti rutininio laboratorinio ištyrimo metu:

  • įtariant inkstų funkcijos sutrikimus, ypač, jei pasireiškia ir progresuoja bendras silpnumas, pykinimas, šlapimo kiekio sumažėjimas, veido ar galūnių tinimas ar padidėjęs arterinis kraujospūdis;
  • sergant ūmine ar lėtine liga, kuri gali pažeisti inkstus ir/arba pablogėti dėl inkstų funkcijos sutrikimo (pvz. cukrinis diabetas, širdies nepakankamumas);
  • prieš planuojamą radiologinę procedūrą (pvz., kompiuterinę tomografiją), ypač jei numatomas intraveninės rentgenokontrastinės medžiagos skyrimas jos metu;
  • kai reikia periodiškai stebėti inkstų ligos gydymą arba įvertinti inkstų funkciją dėl vaistų dozavimo korekcijos.

Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo mėginio. Prieš atliekamą tyrimą specialaus pasiruošimo nereikia. Fizinis aktyvumas bei mityba turėtų nesiskirti nuo įprastos, tačiau siekiant sumažinti tyrimo rezultatų paklaidą, visgi patartina laikytis kelių rekomendacijų.

Taigi, iki tyrimo atlikimo rekomenduojama:

  • bent 24 val. nevartoti maisto papildų (pvz. kreatino ar baltyminių papildų);
  • nevalgyti raudonos mėsos;
  • negerti itin daug vandens ar vartoti tonizuojančių (tokių kaip žalioji arbata, kava) ar alkoholinių gėrimų;
  • vengti didesnio nei įprasto fizinio krūvio ir emocinės įtampos, 
  • bent 1 val. iki tyrimo nerūkyti.

Jei nėra absoliučios būtinybės, pasitarus su gydytoju, laikinai nutraukti tam tikrų medikamentų, galinčių įtakoti kreatinino aktyvų išsiskyrimą inkstų kanalėliuose vartojimą bent 12 val. iki tyrimo (pvz., antibiotikas trimetoprimas; skrandžio rūgštingumui mažinti naudojamai H2 rec. inhibitoriai kaip cimetidinas, famotidinas). 

Kaip natūraliai sureguliuoti kreatinino kiekį?

Svarbiausia laikytis sveikos gyvensenos principų.

  • Fizinis aktyvumas ir mityba.

Svarbus reguliarus fizinis aktyvumas, norint palaikyti normalų raumenų tonusą, kartu su subalansuota dieta, praturtinta pakankamu baltymų kiekiu, atsižvelgiant į pasirinktą fizinio aktyvumo lygį.

  • Skysčiai

Sveiki asmenys, neturintys gretutinių būklių, dėl kurių reikėtų riboti suvartojamus skysčius, per parą jų turėtų suvartoti bent 1,5-2 litrus ir daugiau, ypač šiltuoju sezonu bei ypatingai esant ligoms, kurių fone padidėja skysčių netektis, pvz. karščiuojant ar įvairių gastroenteritų metu.

Viena dažniausių ir reliatyviai greitai koreguojamų inkstų pažaidos priežasčių yra dehidratacija. Tai ypač pastebima tarp vyresnio amžiaus pacientų ar asmenų su įvairaus laipsnio motorine negalia. Todėl reguliaraus ir pakankamo skysčių suvartojimo svarba yra svari.

  • Lėtinių ligų gydymas bei jų kontrolė

Net ir esant normaliems tyrimų rodikliams, gali vykti patologiniai procesai. Kreatininas dažniausiai pradeda didėti, netekus apie 50 proc. funkcionuojančio inkstų audinio, todėl ypač svarbu koreguoti lėtinę inkstų ligą lemiančių rizikos veiksnių, tokių kaip arterinis kraujospūdis, aterosklerozinė kraujagyslių liga ar cukrinis diabetas (CD), progresą.

Deja, kai kurios lėtinės ligos, kaip I tipo CD, nepaisant geriausios kontrolės, ilgainiui vis tiek linkusios progresuoti ir sukelti organų pažaidą, todėl svarbu reguliariai jas sekti ir bendradarbiauti su sveikatos specialistais, siekiant pagerinti šių ligų išeitis bei gyvenimo kokybę.