Kodėl žiemą dažniau sergame peršalimo ligomis ir gripu?
„Tai pirmas kartas, kai turime biologinį, molekulinį paaiškinimą dėl vieno mūsų įgimto imuninio atsako veiksnio, kurį, atrodo, riboja žemesnė temperatūra“, – sakė rinologė prof. dr. Zara Patel iš Stanfordo universiteto Medicinos mokyklos Kalifornijoje.
Iš tikrųjų, sumažinus temperatūrą nosies viduje vos 5 laipsniais pagal Celsijų, žūva beveik 50 proc. ląstelių (jų yra milijardai), kovojančių su virusais ir bakterijomis šnervėje, teigiama Journal of Allergy and Clinical Immunology paskelbtame tyrime.
„Šaltas oras yra susijęs su padidėjusia virusine infekcija, nes iš esmės prarandate pusę savo imuninio atsako vien dėl šio nedidelio temperatūros sumažėjimo“, –teigė rinologas dr. Benjamin’as Bleier’is, Harvardo medicinos mokyklos Bostone docentas.
„Svarbu atsiminti, kad tai yra in vitro tyrimai, o tai reiškia, kad nors laboratorijoje ir naudojamas žmogaus audinys šiam imuniniam atsakui tirti, tai nėra tyrimas, atliekamas tikroje nosyje“, – paaiškino dr. Z.Patel, pridūrusi, jog dažnai in vitro tyrimų išvados patvirtinamos ir in vivo, bet ne visada.
„Širšių lizdas“
Norėdami suprasti, kodėl taip nutinka, dr. B.Bleier’is su savo tyrėjų komanda bei tyrimo bendraautoris Mansoor Amiji, vadovaujantis Bostono Šiaurės rytų universiteto farmacijos mokslų katedrai, leidosi į mokslinių detektyvų medžioklę.
Jie nustatė: kai kvėpavimo takų virusai ar bakterijos įsiskverbia į nosį, priekinė nosies dalis aptinka mikrobą gerokai anksčiau, nei užpakalinė nosies sritis. Tuo metu nosyje esančios ląstelės iš karto pradeda kurti milijardus paprastų savo kopijų, vadinamų ekstraląstelinėmis vezikulėmis arba pūslelėmis (angl. extracellular vesicles – EV).
„EV negali dalytis taip, kaip gali ląstelės, bet jos yra tarsi mažos ląstelių versijos, specialiai sukurtos naikinti šiuos virusus, – aiškino rinologas dr. B.Bleier’is. – Ekstraląstelinės vezikulės veikia kaip masalai, todėl kai įkvepiate virusą, jis tarsi prilimpa prie šių jaukų, o ne prie ląstelių“. Tada ląstelės išstumia savo kopijas į nosies gleives, kurias žmogus turėtų kuo skubiau išsipūsti iš nosies.
„Tai yra viena iš (jei ne vienintelė) imuninės sistemos dalių, kuri kovoja su bakterijomis ir virusais, kol jie dar neišplito po visą organizmą. Pasklidę po nosies sekretą, milijardai ekstraląstelinių pūslelių pradeda kovą su mikrobais“, – sakė rinologas.
Tai, anot jo, šiek tiek primena širšių lizdą, kurį palietus pradžioje pamatysime, kaip skraido tik kelios jų, bet stipriau pajudinus, visos jos galiausiai išskrenda iš lizdo, kad pultų įsibrovėlį. Taip ir organizmas skuba pašalinti šiuos įkvėptus virusus, kol jie dar nepateko į ląsteles.
Imuninis atsakas arba nosies „supergalios“
Kai nosies gleivinę atakuoja virusai ar bakterijos, minėtų ekstraląstelinių vezikulių (EV) gamyba padidėja net 160 proc., nustatyta tyrimo metu. Pastebėta ir tai, jog EV paviršiuje buvo daug daugiau receptorių nei pirminėse ląstelėse, todėl ir buvo sustiprintas milijardų ląstelių kopijų gebėjimas nosyje kovoti su virusais.
„Įsivaizduokite, kad receptoriai yra tarsi mažos rankos, kurios išsikiša iš ekstraląstelinės pūslelės ir bando sugriebti viruso daleles, kai jas įkvepiate. Mes nustatėme, kad kiekviena ši pūslelė savo paviršiuje turi iki 20 kartų daugiau receptorių, todėl jos yra labai lipnios“, – teigė rinologas dr. B.Bleier’is.
Kūno ląstelėse taip pat yra „virusų žudikas“, vadinamas mikro RNR, kuris atakuoja įsiveržusius mikrobus. Tačiau EV nosyje turi 13 kartų daugiau mikro RNR sekų nei pirminės ląstelės, teigiama tyrimo išvadose.
Taigi, mūsų nosis (pagrindinis mikrobų patekimas į organizmą) yra apsiginklavusi papildomomis supergaliomis.
Bet kas atsitinka atėjus šaltajam orui?
Norėdami tai išsiaiškinti, mokslininkų komanda keturis tyrimo dalyvius 15 minučių laikė 4,4 laipsnių temperatūroje pagal Celsijų, o tada išmatavo sąlygas jų nosies ertmėse.
„Nustatėme tai, jog esant šaltam orui, temperatūra nosies viduje gali nukristi net 5 laipsniais pagal Celsijų. Ir to pakanka, kad iš esmės būtų panaikinti visi imuniniai privalumai, kuriuos turi nosis“, – sakė dr. B.Bleier’is. Anot jo, šios vėsumos nosyje pakako, kad beveik 42 proc. ekstraląstelinių pūslelių iš kovos pasišalintų.
Kaip tai atsiliepia mūsų organizmui, kovojant su peršalimu, gripu ir kt.? Pasak rinologų, tai perpus sumažina mūsų imuninės sistemos gebėjimą kovoti su viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.
Apsauginės veido kaukės: neprivalomos, bet reikalingos
Anot tyrėjų, pandemija mums suteikė būtent tai, ko reikia, kad galėtume kovoti su vėsiu oru ir išlaikyti stiprų imunitetą: „Kaukės apsaugo nuo tiesioginio virusų įkvėpimo. Be to, kuo šilčiau išlaikysite intranazalinę aplinką, tuo geriau veiks šis įgimtas imuninės gynybos mechanizmas. Tad visada šalia turėkite apsaugines veido kaukes, ypač šiuo laikotarpiu. Taip, jos jau neprivalomos, bet labai reikalingos“.
Dr. B.Bleier’is tikisi, kad remiantis šiuo moksliniu atradimu ateityje bus sukurti nauji vietinio veikimo nosies vaistai: „Jie iš esmės suklaidins nosį, neva ji aptiko virusą. O iš tiesų bus sukurta tokia aplinka – kelios papildomos „širšės“ skraidys aplink jūsų gleivinę ir jus saugos“.
Parengta pagal: edition.cnn.com
