Kodėl būtina išsitirti skydliaukę, ypač moterims

Gydytojas radiologas Raimondas Valickas.

Kokią funkciją atlieka skydliaukė?

Skydliaukė yra medžiagų apykaitos hormonus gaminantis organas. Kai sutrinka skydliaukės veikla, medžiagų apykaita arba pagreitėja, arba sulėtėja.

Tirotoksikozė – padidėjęs skydliaukės aktyvumas, gaminama per daug hormonų. Hipotirozė – nepakankama skydliaukės funkcija, gaminama per mažai skydliaukės hormonų. Kuo pavojingos šios ligos?

Sulėtėjimas gali atsirasti dėl lėtinio skydliaukės uždegimo, imuninės sistemos reakcijos prieš skydliaukę. Jo metu skydliaukė labai lėtai pradeda netekti savo gebėjimo gaminti hormonus, o jų kiekiui sumažėjus prasideda labai nemalonūs reiškiniai tokie kaip nuovargis, svorio didėjimas, odos sausumas, plaukų slinkimas, vėliau, jei netaikomas gydymas – tinimas, vidurių užkietėjimas, moterims – mėnesinių ciklo sutrikimai. Lėtinis skydliaukės uždegimas gali užklupti bet kuriame žmogaus amžiuje, susirgti gali netgi labai jaunas žmogus. Labai dažnai tai yra susiję su paveldėjimu. Hipotirozės pradinius simptomus žmonės dažnai supainioja su natūraliu nuovargiu, pervargimu darbe ar atostogų trūkumu, bet iš tikrųjų tai dažnai yra skydliaukės veiklos sulėtėjimo pasekmė.

Funkcijos padidėjimas gali būti dėl kelių situacijų. Viena dažniausių – padidėjusios funkcijos autonomiškai funkcionuojantis skydliaukės mazgas ar keli mazgai, kita – viso skydliaukės audinio hiperfunkcija – Greivso liga. Kiek rečiau užklumpa poūmis skydliaukės uždegimas, kurio pradinėse stadijose stebima hiperfunkcija. Taip pat lėtinio skydliaukės uždegimo pradžioje – gali laikinai būti skydliaukės funkcijos padidėjimas. Padidėjus skydliaukės hormonų kiekiui kraujyje prasideda daug nemalonių simptomų – daužosi širdis, žmogus pasidaro nervingas, muša karštis, dreba rankos, gali pakilti kraujo spaudimas, sumažėti kūno masė, didesnis prakaitavimas, esant Greivso ligos sukeltai tirotoksikozei – prasidėti išverstakumas –  tai yra pagrindiniai tirotoksikozės simptomai.

Ne visos skydliaukės ligos pasižymi tokiais požymiais, tai ir yra problema. Nes įprastai galvojama, jeigu jau skydliaukės problema, tai arba jos veiklos sulėtėjo, arba suaktyvėjo. Dažnai to visai nebūna. Yra reikšmingų ligų, kurios neturi tokių simptomų.

Kokios ligos nesukelia simptomų?

Viena jų – mazginė struma. Ji dažniausiai nesukelia simptomų. Netgi, kai skydliaukėje išauga apčiuopiamas mazgas, spaudimo simptomų jis dažnai nesukelia ir tik vėlesnėse stadijose, priklausomai nuo mazgo vietos skydliaukėje, gali prasidėti rijimo sutrikimas ar smaugimo jausmas, tokiais atvejais gali tekti taikyti operacinį gydymą.  

Padidėjęs skydliaukės tūris ar išaugęs mazgas gali matytis išoriškai ir sukelti kosmetinį defektą. Dažniausiai mazgai būna gerybiniai, ir kliniškai nereikšmingi, bet pasitaiko ir piktybinių, kurie augdami ir nesukeldami simptomų gali būti labai pavojingi – pagrindinis metodas jiems diagnozuoti – skydliaukės echoskopija (ultragarsinis tyrimas). Tik po jo sprendžiama, ar reikia atlikti biopsiją.  

Piktybiniam navikui skydliaukėje ryškiai padidėjus ir išplitus kaklo limfmazgiuose – galima aiškiai apsičiuopti kietus darinius kakle, tačiau tokios situacijos laukti nereikėtų nes gydymas esant išplitusiam navikui ar dideliam jo tūriui pasidaro labai sudėtingas ir pasekmės kartais būna labai blogos. Kai nėra simptomų, onkologinė diagnozė žmogui būna didelis netikėtumas lyg perkūnas iš giedro dangaus, tačiau laiku nustačius skydliaukės piktybinį naviką – didelė tikimybė jį pilnai išgydyti.

Nesant skydliaukės ligų su amžiumi skydliaukės veikla nesikeičia, ji toliau gamina hormonus. Tik senstant didėja rizika, ypač vyresnėms moterims, jog skydliaukėje susiformuos mazgai. Vyrams šią ligą diagnozuojame rečiau.

Jeigu skydliaukės tyrimas echoskopu sukelia įtarimą, kad mazgas visgi gali būti piktybinis, rekomenduojama atlikti biopsiją. Ją atlieka radiologas, o tyrimo išvadas pateikia gydytojas patologoanatomas. Tada ir sprendžiama, ar reikalinga operacija. Sprendimą dėl operacijos indikacijų dažnai priima gydytojų konsiliumas.

Ar būna skydliaukės skausmingų ligų?

Labai retai pasitaiko, kad skydliaukę apima poūmis uždegimas, kurio priežastys nėra aiškios, tokiu atveju kaklo apatinė dalis patinsta, atsiranda skausmingumas vienoje arba abiejose apatinėse kaklo dalyse, skausmas būna didesnis ten kur poūmio uždegimo pažeidimas didesnis. Tokią patologiją galima diagnozuoti atlikus kai kuriuos kraujo tyrimus ir echoskopinį skydliaukės tyrimą. Liga nėra pavojinga, jei laiku diagnozuojama ir gydoma.

Kaip dažnai reikia tirti skydliaukę?

Jeigu echoskopijos metu nerandama skydliaukės pakitimų, tai tyrimą galima atlikti ir rečiau – kas treji metai. Jeigu aptinkami mazgai, tai vykdant prevencinį stebėjimą, reikėtų tyrimą kartoti kas 6-18 mėn., priklausomai nuo mazgo struktūros ir įtarimų laipsnio.

Ar reikia iš viso žmogui daryti tyrimą, jeigu neturi jokių nusiskundimų?

Mano nuomone tokio tyrimo reikia, nes kaip teko įsitikinti daug metų echoskopuojant pacientus – daugybė mazginės strumos ir kitų skydliaukės ligų požymiai būna besimptomiai tokiuose ligos etapuose, kada būtų labai pravartu apie tai sužinoti ir užkirsti kelią šioms ligoms progresuoti bei išvengti vėliau galimų nemalonumų. Labai didelė dalis visuomenės turi skydliaukės mazgus, nes Lietuva yra jodo trūkumo zonoje, o tai daro reikšmingą  įtaką skydliaukės būklei. Profilaktinis patikrinimas leistų nustatyti vėžio diagnozę ankstyvesnėje stadijoje, o tai  kur kas didesnė tikimybė įveikti onkologinę ligą.

Skydliaukės vėžys. Ar dažnai jis diagnozuojamas?

Skydliaukės vėžys patenka į dažniausių onkologinių moterų susirgimų dešimtuką. Moterys suserga juo dažniau. Gera žinia yra tai, kad skydliaukės vėžys, jeigu laiku diagnozuojamas, yra išgydomas. Labai retai šio vėžio pasekmės būna blogos.

Jeigu darinys yra didesnis  nei 1 cm, skydliaukė yra šalinama. Retais atvejais, kai vėžys yra labai mažas, gali būti pašalinama pusė skydliaukės. Likusi organo dalis lieka funkcionuoti, gali tekti gerti skydliaukės hormonų, papildant netektą funkciją, tačiau kartais funkcijai užtikrinti užtenka ir pusės likusio skydliaukės audinio.

Gydymas

Jeigu žmonės nekreipia dėmesio į savo sveikatą, neretai skydliaukės ligos diagnozuojamos per vėlai, todėl jiems tenka gyventi jaučiant varginančius simptomus. Atsiradus minėtų skydliaukės ligų simptomams, rekomenduotina kreiptis į endokrinologą, taip pat – atlikti skydliaukės echoskopinį tyrimą. Laiku diagnozavus ligą galima taikyti tinkamą gydymą, jo metodus parenka endokrinologas.

Pas gydytoją radiologą Raimondą Valicką patogu registruotis manodaktaras.lt platformoje.