Kiaušiniai tai nuteisiami, tai vėl išteisinami – kodėl sudėtinga ištirti maisto produktų poveikį sveikatai?
Dažniausiai pasirenkamas epidemiologinio tyrimo metodas, stebimos šalys, bendruomenės, kurios išsiskiria tam tikromis sveikatai palankiomis situacijomis, tarkime, mažesniu sergamumu vienu ar kitu sveikatos sutrikimu. Tada ieškoma galimų priežasčių, žinoma, analizuojama ir gyvensena. Dauguma teiginių apie kokio nors produkto poveikį sveikatai iš tokių tyrimų ir ateina.
Epidemiologinių tyrimų metodai įvairūs – apklausos, stebėjimai, dienoraščių pildymas. Esmė – vertinama tai, kas tam tikrame regione, krašte, bendruomenėje valgoma.
Kaip turėtų atrodyti idealus mitybos tyrimas?
Nelabai įsivaizduoju, kaip būtų galima taisyklingai atlikti tikrą mokslinį tyrimą tiriant konkretaus maisto produkto įtaką žmogaus sveikatai. Mokslinių tyrimų sąlygos labai griežtos – turi būti labai vienalytė populiacija, tiriamųjų grupė, kontrolinė grupė, kuriai būtų duodamas kontrolinis produktas, kuris turėtų atrodyti taip pat kaip ir tiriamasis produktas. Pavyzdžiui, reikėtų sukurti dirbtinę papriką, kurios išvaizda būtų kaip tikros. Sukonstruoti patį tyrimo modelį yra sudėtinga.
Be to, tie patys maisto produktai skirtinguose kraštuose šiek tiek skiriasi, yra šiek tiek skirtingos maistinės sudėties.
Tačiau maistinių medžiagų poveikio sveikatai tyrimai tikslesni? Kodėl?
Tokiuose tyrimuose išskiriama tam tikra maistinė medžiaga, tarkime, cinko įtaka žaizdų gijimui. Grupė asmenų vartoja cinką, kita grupė – kitą preparatą arba placebą, bet tai jau yra vaistinio preparato, o ne maisto tyrimas.
Kodėl pasirodo prieštaringų mitybos tyrimų rezultatų? Tarkime, kiaušiniai tai nuteisiami, tai vėl išteisinami.
Reikia žinoti vieną dalyką – nėra tokio stebuklingo maisto produkto ir, vargu, ar toks atsiras, kuris patenkintų visus reikalingus žmogaus organizmo poreikius. Tik produktų įvairovė užtikrins reikalingų medžiagų kiekį.
Kaip šios srities specialistė, nematau jokio prieštaringumo vertinant duomenis apie atskirų maisto produktų įtaką sveikatai. Tarkime, kiaušinių tyrimai. Kiaušinius buvo rekomenduojama griežtai riboti, kai žmogaus racione jų kiekis buvo didelis. Buvo pastebėta sąsaja tarp padidinto cholesterolio kiekio ir didesnio sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis.
Dabar situacija yra pasikeitusi, aišku, kad ne vienas produktas lemia palankią sveikatai būklę. Jei suvalgysime didesnį kiekį kiaušinių, nesuvalgysime kažko kito, kas taip pat naudinga sveikatai ir mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Galbūt dėl to, kad negausime naudingų medžiagų su kitais maisto produktais, susirgsime. Tiesiog tokie tyrimai įgauna detalesnį vaizdą.
Nėra taip, kad kas nors galėtų pasakyti „valgykite kiaušinius ir viskas bus gerai“. Taip, viskas bus gerai, jei likęs dienos racionas bus įvairus. Bet jei jis įvairus, tai ir kiaušinių nesuvalgysime neįmanomo kiekio.
Mitybos tyrimai žiniasklaidoje kartais supaprastinami į vieną teiginį, pavyzdžiui, „kava prailgina gyvenimą”.
Kad kavoje yra sveikatai palankių maisto medžiagų, tai yra aišku, tačiau viskas priklauso nuo suvartojamo kavos kiekio. Pavyzdžiui, galima akcentuoti tik tai, kad didelis kavos vartojimas – sveikatai nepalanku. Bet 2-3 kavos puodeliai per dieną yra sveikatai palanku. Tokios antraštės – įspūdžiui sudaryti. Įspūdį ne visuomet formuoja mokslą atliekantys žmonės, dažniausiai tie, kuriems reikia atkreipti dėmesį į jo produktą.
Kokia maisto pramonės įtaka mitybos tyrimams? Finansuodami tokius tyrimus, gamintojai tikisi palankių jų produktams rezultatų?
Maisto pramonės įtaka dvejopa. Žinoma, galime tikėtis, kad rezultatai gali būti iškreipti, jei tam tikro maisto produkto tyrimas inicijuotas gamintojo.
Kita vertus, yra tokių institutų ir gamintojų, kurie skatina mitybos mokslą ir stengiasi sveikatai palankesne linkme komponuoti savo gaminius. Pavyzdžiui, vieno gamintojo tyrimų institutas ieško, kaip pieno mišinį padaryti kuo artimesnį mamos pienui.
