Kepenų ligos, kepenų suriebėjimas
Kepenų ligos, kepenų suriebėjimas / Shutterstock nuotr.

Kaip išvengti kepenų suriebėjimo?

Eglė Dagienė
Publikuota: 2024-02-12 09:10
Sergančiųjų kepenų suriebėjimu arba steatoze, kaip pastebi specialistai, skaičius kasmet auga tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Skaičiuojama, jog suriebėjusių kepenų liga serga apie 40 proc. visos populiacijos. Kas lemia kepenų suriebėjimą, kada kreiptis į gydytojus ir ką daryti, norint išvengti šios ligos?
Kepenų suriebėjimas dažniausiai nustatomas antsvorį ar gretutinių ligų turintiems asmenims, tačiau šia liga serga ir nenutukę, kitų gretutinių ligų neturintys žmonės.

Veiksniai, darantys didžiausią įtaką kepenų suriebėjimui

„Kepenų suriebėjimas vis dažniau nustatomas ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Pasitaiko atvejų, kai jauno amžiaus suaugusiems asmenims dėl suriebėjusių kepenų išsivysto kepenų cirozė. Tam didžiausią įtaką daro netinkamas gyvenimo būdas – per mažas fizinis aktyvumas, nesubalansuota mityba, neracionalus alkoholio vartojimas“, – portalui manodaktaras.lt sakė Inovatyvios dietologijos centro gydytoja gastroenterologė Gabrielė Milaknytė.

Didesnę tikimybę susirgti kepenų steatoze turi tie asmenims, kurie nesaikingai vartoja alkoholį ir serga metaboliniu sindromu, t.y. turi medžiagų apykaitos sutrikimą, po kuriuo slepiasi:

Simptomų gali ir nebūti

Kadangi kepenys neturi skausmo receptorių, neretai pacientai, pasak gydytojos gastroenterologės, nejaučia jokių simptomų. Tai ypač pavojinga, mat kepenys palengva yra žalojamos, o liga dažniausiai pastebima jau pažengusi arba su išreikštomis komplikacijomis.

Visgi kai kurie asmenys, sergantys kepenų steatoze, pajunta šiuos požymius:

  • tempimą po dešiniuoju šonkaulių lanku,
  • nuovargį,
  • silpnumą po valgio
  • pilvo pūtimą
  • apetito stoką
  • pykinimą.

Ligai pažengus ir išsivysčius kepenų cirozei gali pagelsti oda, ima niežėti visą kūną, gali pradėti tinti pėdos ar plaštakos ir kt.

Kada kreiptis į gydytojus

Jaučiant minėtus simptomus, stebint padidėjusius kepenų fermentus (tai yra rimtas ženklas, kad kepenys gali būti pažeistos), taip pat turint antsvorį ar sergant nutukimu, reiktų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, reikalui esant, išrašys siuntimą konsultuotis su gydytojais specialistais.

Tačiau net ir tuo atveju, jei žmogus nejaučia simptomų, gastroenterologė G. Milaknytė patarė bent kartą per metus profilaktiškai tikrintis sveikatą (ypač vyresnio amžiaus asmenims), siekiant išvengti kepenų ligų ir jų pasekmių. Šiuolaikiniai tyrimai gali parodyti tiek pradinius kepenų audinio pakitimus, tiek ir tikrąsias priežastis, kodėl kepenys ėmė riebėti.

Negydant arba uždelsus gydymą, suriebėjusių kepenų liga gali komplikuotis į kepenų cirozę ar net hepatoceliulinę karcinomą (kepenų vėžį).

Kepenų steatozės tyrimai ir gydymas

Įtariant kepenų suriebėjimo ligą, pacientas siunčiamas atlikti kraujo tyrimų, jam atliekama pilvo organų echoskopija bei elastografija – diagnostinis neinvazinis tyrimas, kurio metu įvertinamas kepenų audinio elastingumas (tankumas), esami kepenų pakitimai, nustatomas ligos sunkumo laipsnis.

Kaip sakė gydytoja gastroenterologė G. Milaknytė, pagal kraujo tyrimus ir kepenų suriebėjimo laipsnį nusprendžiama, ar pacientui reikalingas medikamentinis gydymas, ar užtektų tik gyvensenos korekcijos.

„Tinkamai parinkta dieta yra vienas iš kertinių šios ligos gydymo pasirinkimų. Šiuo atveju rekomenduočiau Viduržemio jūros dietą, kurios pagrindą sudaro daugiausia augalinės kilmės produktai, joje gausu omega-3 riebiųjų rūgščių, antioksidantų, turinčių priešuždegiminį poveikį bei stiprinančių imunitetą. Žinoma, esant gretutinėms ligoms ar pirmą kartą diagnozavus kepenų suriebėjimo ligą, pravartu bendradarbiauti su gydytojais dietologais“, – patarė specialistė.

Rekomendacijos, norint išvengti kepenų suriebėjimo

  1. Laikykitės sveikatai palankios mitybos principų;
  2. Reguliariai užsiimkite aktyvia fizine veikla: rekomenduojamas kasdienis fizinis aktyvumas (fizinis darbas į šią kategoriją nepatenka) bei 10 tūkst. žingsnių per dieną;
  3. Ribokite alkoholio vartojimą, o dar geriau – jo atsisakykite;
  4. Išlaikykite optimalų kūno svorį;
  5. Jei sergate kokia nors lėtine liga, pavyzdžiui, II tipo cukriniu diabetu arba metaboliniu sindromu, laikykitės sudaryto gydymo plano.