Alergija, alergijos testas
Alergija; alergijos testas / Shutterstock nuotr.

Kaip atsiranda alergija ir kokiu būdu gydoma?

Pranešimas žiniasklaidai
Publikuota: 2024-03-07 09:00
Alergija – tai padidėjusio jautrumo imuninės sistemos reakcija į dirgiklius, kurie sveikiems asmenims tokios reakcijos nesukelia. Žmogaus organizme galimi keturi imuninių reakcijų tipai, iš kurių pirmasis tipas pasitaiko dažniausiai.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad polinkis sirgti alerginėmis ligomis daugeliu atvejų yra paveldimas, tačiau jį taip pat gali nulemti tokie veiksniai, kaip didėjanti aplinkos tarša, imuninę sistemą trikdančių cheminių medžiagų naudojimas, netinkama mityba, neracionalus ir nesaikingas vaistų vartojimas. Alergija gali atsirasti bet kokiame amžiuje. Tiek vaikai, tiek suaugusieji gali būti alergiški žiedadulkėms, namų dulkių erkėms, naminiams gyvūnams, maisto produktams, vaistams.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pastaruoju metu alergiškų žmonių skaičius sparčiai didėja. Ir nors tuo pačiu daugėja informacijos apie alergines ligas, jas vis dar gaubia daugybė mitų.

Siekdama juos išsklaidyti gydytoja alergologė-klinikinė imunologė Rūta Tamošiūnienė atsako į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus.

Alergologė-klinikinė imunologė Rūta Tamošiūnienė

Norėdami išsiaiškinti, ar jiems yra alergija, žmonės dažnai atlieka bendro imunoglobulino E (IgE) tyrimą. Ar visada jo padidėjimas susijęs su alergija?

Ne visada. Padidėjęs IgE gali būti esant tam tikroms ligoms ar būklėms, tokioms kaip

IgE padidėjimą taip pat gali nulemti rūkymas ar alkoholizmas. Be to, IgE padidėjimas atsitiktinai gali būti randamas ir sveikiems asmenims. Aktyviau ieškoti bendrojo IgE padidėjimo priežasties reikėtų tada, kai skaičius viršija 500.

Kokius tyrimus rinktis alergijos nustatymui: odos dūrio mėginius ar kraujo tyrimą – specifinių IgE nustatymą?

Abiem šiais tyrimais galima nustatyti įsijautrinimą, tačiau odos dūrio mėginiai jautresni, juos galima atlikti su konkrečiais produktais (vaisiais, daržovėmis, riešutais, sėklomis ir kt.), kurie, kaip įtariame, gali sukelti alergines reakcijas. Atlikę odos dūrio mėginį, atsakymą galite sužinoti jau po 15 minučių. Tuo tarpu kraujo tyrimo rezultatai gaunami po kelių dienų ar savaitės.

Ar kaukės ir pirštinės padeda apsisaugoti nuo alergijos?

Kaukių naudą COVID epidemijos metu pajuto daugelis alergiškų žiedadulkėms žmonių. Nors kaukės pilnai neapsaugo nuo žiedadulkių patekimo į kvėpavimo takus, tačiau, teisingai dėvimos, jos gerokai sumažina žiedadulkių kiekį kvėpavimo takuose, tuo pačiu susilpnindamos alergijos simptomų intensyvumą.

O štai turinčius alerginį kontaktinį dermatitą akrilatams (dažniausiai jis vargina manikiūrininkes, gydytojus odontologus ir jų padėjėjas) tenka nuvilti. Metakrilato monomerai prasiskverbia ir pro nitrilines bei lateksines pirštines. Amerikos alerginio kontaktinio dermatito asociacija rekomenduoja šiokią tokią išeitį: dėvėti dvigubas nitrilines pirštines, bet jų apsauga taip pat trumpalaikė.

Kas tai yra specifinė imunoterapija (skiepai nuo alergijos) ir kokia jos nauda?

Specifinė imunoterapija – tai gydymas alergenu, kuriam pacientas yra įsijautrinęs. Dažniausi alergenai, kuriais gydomas pacientas – žiedadulkės, namų dulkių erkės, gyvūnų plaukai, geliančių vabzdžių nuodai. Šis gydymas gali būti injekcinis (vaistas leidžiamas po oda) arba poliežuvinis (vaistas purškiamas po liežuviu). Gydymo metu alergeno dozė palaipsniui didinama iki palaikomosios, kuria gydoma 3–5 metus.

Taikant specifinę imuninoerapiją, pastebimai pagerėja alergija sergančio paciento gyvenimo kokybė, ligos simptomai tampa retesni ir/ar lengvesni, sumažėja ar net visai išnyksta poreikis vartoti priešalerginius vaistus. Be to, šis gydymo būdas gali apsaugoti ir nuo įsijautrinimo kitiems alergenams ( pvz., sergančius alerginiu rinitu – nuo bronchinės astmos atsiradimo).

Ar gydymas specifine imunoterapija tinka visiems, sergantiems alerginiu rinitu ar alergine bronchine astma?

Daugeliu atvejų – taip. Specifinė imunoterapija negali būti taikoma, tik esant tokioms būklėms, kaip:

  • nekontroliuojama bronchinė astma,
  • aktyvi sisteminė autoimuninė liga,
  • piktybiniai navikai (šiuo atveju specifinę imunoterapiją galima taikyti praėjus 5 metams po išgydymo).

Ar odos bėrimas gali atsirasti nuo streso?

Taip gali. Veikiant stresui, kai kuriems žmonėms gali atsirasti dilgėlinė. Pasitaiko atvejų, kai prieš egzaminą, svarbų atsiskaitymą, projekto pristatymą ar svarbius gyvenimo įvykius (pvz., vestuves), nors žmogų supančioje niekas nepasikeitė, staiga atsiranda niežtintis bėrimas kūne. Moksliškai įrodyta, kad tiek ūmus, tiek lėtinis stresas gali turėti neigiamos įtakos odos būklei: sukelti dilgėlinę, pabloginti atopinio dermatito, psoriazės, spuogų, rožinės būklę.

Stresas keliauja smegenų – odos keliu, kuris yra dvikryptis. Tai reiškia, kad psichologinis stresas gali nukeliauti iki odos ir, atvirkščiai – tiesiogiai odą veikiantys faktoriai per tam tikras struktūras taip pat pasiekia smegenis. Stresas suaktyvina pagumburio, hipofizės, antinksčių ašį – liaukų trijulę, atliekančių pagrindinį vaidmenį organizmo atsake į stresą. Tai sukelia kortizolio ir adrenalino bei noradrenalino gamybą. Adrenalinas ir noradrenalinas nukreipia imuninės sistemos ląsteles iš kraujotakos į odą.

Putliosios ląstelės yra pagrindinės smegenų – odos kelyje. Veikiant adenokortikotropiniam hormonui, kortizoliui, šios ląstelės degranuliuoja, iš jų išsiskiria biologiškai aktyvios medžiagos (histaminas, citokinai, proteazės). Joms veikiant (ypač histaminui), odoje atsiranda niežtintis bėrimas. Viena putliųjų ląstelių išskiriamų biologiškai aktyvių medžiagų – IL6 praeina kraujo/smegenų barjerą, patenka į smegenis ir čia vėl aktyvuoja pagumburio-hipofizės-antinksčių ašį. Taip streso sukurtas ratas sukasi toliau.

Psichologinis stresas taip pat gali sutrikdyti ir epidermio (viršutinio odos slauoksnio) barjerą. Pastarasis sulaiko drėgmę ir apsaugo mus nuo kenksmingų mikroorganizmų. Nepažeistas epidermio barjeras yra būtinas sveikai odai, tuo tarpu, pažeistas – gali sukelti lėtines odos ligas, tokias kaip egzema, psoriazė ir kt.

Mokslininkai nustatė, kad intensyvus psichologinis stresas žymiai labiau sulėtina epidermio atsistatymo funkciją nei silpnas, ir padarė išvadą, kad stiprus stresas gali būti įvairių odos ligų atsiradimo priežastimi.

Kodėl svarbu dėl alerginių ligų diagnostikos kreiptis į specialistą?

„Nors pats žmogus geriausiai pažįsta save ir kai kuriuos tyrimus gali atlikti tiesiog nuvykęs į laboratoriją, tyrimų aiškinimą bei galutinį apibendrinimą su gydymo paskyrimu visgi turėtų atlikti gydytojas. Neretai tenka susidurti su tokiais atvejais, kai tyrimų rezultatai buvo blogi, bet pacientas nesikreipė dėl gydymo, nes pats juos įvertinęs, nusprendė, kad viskas tvarkoje. Arba atvirkščiai – nežymūs kai kurių tyrimų nukrypimai nuo normos pacientui sukelia paniką, kai tuo tarpu nerimauti visiškai neverta“, – baigdama pokalbį atkreipia dėmesį medicinos centro „Northway“ gydytoja R. Tamošiūnienė.

Užsiregistruoti konsultacijai pas gydytoją alergologą galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.