Kada žmogaus knarkimas įspėja apie pavojingą ligą?

Paprastas knarkimas nėra pavojingas

Gydytojas otorinolaringologas dr. Tomas Balsevičius sako, kad paprastą knarkimą reikėtų vertinti kaip nepageidaujamą garsą miego metu, kuris sukelia diskomfortą lovos partneriui. Knarkiančiojo sveikatai paprastai jis nėra pavojingas. 

„Jeigu žmogus neserga obstrukcine miego apnėja, tai knarkimo nereikėtų laikyti liga, o daugiau socialine problema. Mokslinėje literatūroje aprašyta kone vienintelė knarkimo komplikacija – tai neurosensorinis klausos pažeidimas dėl lėtinio triukšmo poveikio pačiam knarkiančiam. Kai kuriais atvejais knarkimas gali būti labai didelio intensyvumo, siekiančio net iki 80-90 decibelų, ir per ilgesnį laiką sukelti klausos sutrikimą, bet tai daugiau išimtis o ne taisyklė“, –  teigia medikas.

Gydytojas otorinolaringologas dr. Tomas Balsevičius.

Ar turi įtakos amžius, svoris, mityba, gyvenimo būdas?

Gyvenimo būdas, antsvoris, neteisinga miego higiena yra labai svarbūs faktoriai. Pasak gydytojo, rizika knarkti bei sirgti obstrukcine miego apnėja ir kūno masės indeksas (KMI) yra susiję. Rizika žymiai padidėja, kai KMI viršija 32. „Konsultuodamas pacientus dėl knarkimo ar obstrukcinės miego apnėjos, visada pirmiausia užduodu elementarius klausimus: kokiu laiku einate miegoti, kiek valandų miegate, ar nedirbate pamaininio darbo, ar reguliariai kiekvieną naktį miegate? Kartais paprastos gyvenimo būdo korekcijos padeda išspręsti tas problemas“, – sako dr. T.Balsevičius. Tikėtina, kad nepailsėjęs žmogus knarks stipriau.

Pasak mediko, alkoholis, tam tikri medikamentai taip pat žymiai didina riziką knarkti arba susirgti obstrukcine miego apnėja. „Išgėręs knarks dažnas žmogus, kadangi miegas bus gilesnis, labiau bus atpalaiduojami viso kūno, taip pat ir ryklės raumenys. Ir sąlygos siaurėti kvėpavimo takams bus palankesnės. Migdomieji vaistai, neuroleptikai, daugelis kitų neurologinių preparatų taip pat didina knarkimo riziką“, – teigia gydytojas otorinolaringologas.  

Kitos priežastys – gretutinės ligos ir žmogaus anatomija

Knarkimą gali sukelti ir kitos ligos, kurių svarbiausia yra hipotireozė. „Dauguma miego laboratorijų visiems iš eilės tiriamiems pacientams tiria tiroksino kiekį kraujyje. Sergant nekoreguota hipotireoze, apie pusei žmonių išsivysto nuolatinis knarkimas, ar netgi lengva – vidutinio sunkumo obstrukcinė miego apnėja. Šios problemos dažniausiai susitvarko gydant hipotireozę“, – tvirtina T.Balsevičius.

Kita pagrindinių priežasčių grupė yra žmogaus viršutinių kvėpavimo takų anatomija. Anatominiai pokyčiai kvėpavimo takuose gali lemti knarkimą arba obstrukcinę miego apnėją. „Tai yra politologinė liga, kylanti dėl keleto priežasčių, kurių viena yra dominuojanti. Būtent tie pacientai, kurių dominuojanti priežastis yra anatominiai pokyčiai, ir yra pagrindiniai kandidatai chirurginiam gydymui“, – teigia medikas.

Miego apnėja. Kuo ji pavojinga?

Gydytojo teigimu, obstrukcinę miego apnėją galima būtų pavadinti šio amžiaus epidemija, kadangi ja serga apie 10 proc. visos žmonių populiacijos. Dažniau vyrai, moterys rečiau. Pagrindiniai pacientų skundai: knarkimas ir padidėjęs mieguistumas dienos metu. Kitaip tariant šie pacientai nepailsi miegodami, o tai nulemia ir visas kitas pasekmes: sunkiau priimti naujas žinias, susikoncentruoti, sunkiau mokytis ir t.t.

„Liga yra pavojinga tuo, kad pavargęs žmogus prasčiau valdo įvairius mechanizmus. Yra aiški koreliacija tarp eismo įvykių ir sergančiųjų obstrukcine miego apnėja. Paskaičiuota, kad sergantiems obstrukcine miego apnėja yra 7 kartus didesnė rizika patirti autoįvykį“, – sako gydytojas otorinolaringologas dr. T.Balsevičiaus.

Pasak specialisto, amerikiečių mokslinėje studijoje yra nustatyta, jog iki 20 proc. mirtimi pasibaigusių autoįvykių kaltininkų buvo būtent sergantys šia liga. Todėl profesionaliems vairuotojams yra privaloma patikra dėl obstrukcine miego apnėjos. Daugumos avialinijų pilotai taip pat yra tikrinami miego laboratorijose, ar neserga obstrukcine miego apnėja. Jeigu liga nustatoma, privalo gydytis, kitaip prarastų galimybę pilotuoti.

Kaip ši liga gydoma?

„Jeigu kalbame apie lengvą ligos formą, kartais pakanka paprasto dalyko – gyvenimo būdo korekcijos: atsikratyti viršsvorio, laikytis teisingo dienos ir nakties režimo, galbūt atsisakyti vyno taurės vakare, ir šios problemos gali išsispręsti. Kartais to pakanka. Jeigu obstrukcinę miego apnėją sukelia anatominės priežastys, ar gretutinės terapinės ligos, gyvenimo būdo korekcijos, miego higienos tikrai nepakaks, reikia gydymo“, – tvirtina gydytojas T.Balsevičius.

Pasak mediko, mokslu grįsti gydymo metodai yra dviejų krypčių: nuolatinio teigiamo oro srauto ventiliacija arba chirurginis gydymas. „Nuolatinio teigiamo oro srauto ventiliacijos metu pacientui per nosinę kaukę yra pateikiamas didesnis oro srautas, kuris palaiko kvėpavimo takus atvirus. Tai yra pirmo pasirinkimo gydymo metodas sergant sunkia obstrukcine miego apnėja, kadangi šitas gydymas visais atvejais eliminuoja kvėpavimo pauzes. Kvėpavimo pauzių indeksas grįžta į normą“, – sako gydytojas. Deja, tik apie 60 proc. pacientų šį gydymą toleruoja gerai. Netoleruojant gydymo nuolatine teigiamo oro srauto ventiliacija tenka rinktis chirurginį gydymą.

Specialisto teigimu, chirurginis gydymas labiausiai tinka segantiems lengva ir vidutinio sunkumo obstrukcine miego apnėja. Pasirinkus tinkamą operacijos metodą, gydymas padeda įveikti ligą iki  80 proc. pacientų. Planuojant chirurginį obstrukcinės miego apnėjos chirurginį gydymą, svarbu atkreipti dėmesį į veiksnius, kurie blogina sėkmingo gydymo tikimybę. Tai ir tam tikros kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių ligos, nutukimas. Jeigu KMI siekia daugiau nei 35, tai chirurginio gydymo sėkmė yra abejotina. Operuojami gali būti tik tie pacientai, kurių obstrukcinės miego apnėjos priežastys yra išskirtinai anatominės kilmės.  Jei KMI viršija 40, chirurginio gydymo taikyti nebegalima, nes jis bus neveiksmingas, rezultato nebus.

„Tai yra absoliuti kontraindikacija chirurginiam gydymui, tokiam žmogui reikia kovoti su antsvoriu arba taikyti gydymą nuolatinio teigiamo oro srauto ventiliacija“, – tvirtina gydytojas otorinolaringologas dr. T.Balsevičius.

Teniso kamuoliukas pižamoje

Medikas sako netikintis rinkoje esančių įvairių priemonių veiksmingumu, ypač kalbant apie įvairius purškalus į nosį ir į gerklę – jų veiksmingumas nėra moksliškai pagrįstas. Iš paprastų gydymo metodų veiksminga gali būti tik pozicinė miego terapija.

„Tam tikrai atvejais knarkimas arba kvėpavimo pauzės gali atsirasti tam tikroje miego pozoje. Tai nustatoma miego laboratorijoje, atlikus miego tyrimą. Jeigu pacientui diagnozuojama taip vadinama pozicinė miego apnėją, tada galima taikyti pozicinę miego terapiją. Pradedant nuo tokių paprastų buitinių dalykų, kaip teniso kamuoliukas įsiūtas į pižamą iki tam tikrų sukurtų prietaisų, kaip specialios formos kuprinės, kurie neleistų miegoti tam tikroje pozoje“, – sako gydytojas otorinolaringologas dr. T.Balsevičius. 

Kur konsultuoja gydytojas otorinolaringologas dr. Tomas Balsevičius RASITE ČIA.