Šlapimo spalva; šlapimo tyrimas / Shutterstock nuotr.

Ką išduoda šlapimo spalva?

manodaktaras.lt
Publikuota: 2023-12-01 09:40
Turbūt retai kada atkreipiame dėmesį į savo šlapinimosi dažnumą, o dar rečiau – į šlapimo spalvą. O derėtų, mat tai, koks yra šlapimas (jo spalva, kvapas, koncentracija), gali daug atskleisti apie mūsų organizmo būklę.
Kaip portalui manodaktaras.lt sakė „Konstitucijos klinikos“ gydytoja nefrologė dr. Diana Sukackienė, jau net senovės civilizacijos žmonės žinojo, kad iš šlapimo galima spręsti apie žmogaus sveikatą: „Šlapimo tyrimas gali atskleisti daug vertingos informacijos – tik iš vieno mėginio galima diagnozuoti šlapimo organų infekciją, aptikti ankstyvus inkstų pažeidimo ar lėtinės inkstų ligos žymenis. Šlapime atsiranda pakitimai sergant ir kitomis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu ar kepenų ligomis“.

Gydytoja nefrologė dr. D. Sukackienė

Kaip keičiasi šlapimo spalva ir kvapas sunegalavus?

Sveiko žmogaus šlapimas gali būti nuo šviesiai geltonos iki gintaro spalvos. Tačiau, kaip gydytoja pabrėžė, svarbu nepamiršti, jog šlapimo spalvą lemia jame esančios cheminės medžiagos ir šlapimo koncentracija.

Kuo daugiau suvartojame vandens, tuo šlapimo spalva yra šviesesnė. Bet šlapimas gali būti ir net žalios, rožinės, raudonos ar oranžinės spalvos. Dažnai šlapimo spalva yra susijusi su valgomais maisto produktais, tokiais kaip šparagai, burokėliai, uogos, ar juose vartojamais maistiniais dažikliais ir kai kuriais vartojamais vaistais (antibiotikais, vitaminais).

„Verta įsidėmėti, kad kraujingas ar tamsiai rudas šlapimas gali būti rimtų ligų simptomas. Taip pat visuomet reikėtų vertinti skaidrumą ar pakitusį kvapą. Drumstas šlapimas gali būti šlapimo organų infekcijos požymis, o nemalonus, aitrus šlapimo kvapas gali įspėti apie tam tikras inkstų ar šlapimo takų patologijas“, – paaiškino gydytoja nefrologė dr. D. Sukackienė.

Kas keičia šlapimo spalvą?

  • Rudas šlapimas

Dažniausia ruda šlapimo priežastis yra fava pupos (plačiosios pupos), kurios yra žalios ankštinės daržovės, esančios ankštyse. Rudą šlapimą, kaip sakė nefrologė, gali sukelti ir antibiotikai, vadinami metronidazolu (vartojami bakterinei vaginozei ir kitokio pobūdžio infekcijoms gydyti), ir nitrofurantoinas (vartojamas šlapimo takų infekcijai gydyti ir jo prevencijai).

Vidurius laisvinantys vaistai taip pat gali sukelti rudą spalvą. Tačiau kai kuriais atvejais rudas šlapimas – tai su raumenų pažeidimu susijusios ligos simptomas.

  • Oranžinis šlapimas

Morkose esantis vitaminas C ir karotinas gali sukelti oranžinės spalvos šlapimą, jei vartojami didesni kiekiai. „Antibiotikai, vartojami tuberkuliozei gydyti, beveik visada pavers jūsų šlapimą oranžiniu. Verta paminėti, kad oranžinio šlapimo priežastis gali būti ir kepenų pažeidimo simptomas. Be to, oranžinę spalvą lemia padidėjęs bilirubino kiekis“, – sakė dr. D. Sukackienė.

  • Raudonas / rausvas šlapimas

Kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, burokėliai ir uogos, gali sukelti raudonos spalvos šlapimą. Tačiau neretai šlapimą raudonai nudažo jame esantis kraujas, o tai, pasak nefrologės, yra labai svarbus šlapimo pūslės ar inkstų ligos požymis.

  • Mėlynas / žalias šlapimas

Maisto dažai yra dažniausia mėlyno ar žalio šlapimo priežastis. Vitaminas B taip pat gali paversti šlapimą žaliu. Nefrologė sakė, jog mėlyną ar žalią šlapimą taip pat gali sukelti tam tikri vaistai, tokie kaip amitriptilinas (vartojamas nuo depresijos ar skausmo), propofolis (sedacijai ir anestezijai operacijos metu) arba indometacinas (skausmą malšinantis vaistas). Dėl retos ligoninės infekcijos nuo pseudomonų (bakterijų) šlapimas tampa žalias.

Ką rodo, jei šlapinimasis tapo retas arba per dažnas?

Vidutiniškai žmonės šlapinasi 6–7 kartus per parą, bet tai, anot gydytojos nefrologės, priklauso nuo įvairiausių veiksnių:

  • suvartojamų skysčių kiekio,
  • vartojamų vaistų ar papildų (šlapimo išsiskyrimą skaitinantys),
  • esamų ligų ar būklių (pvz.: nėštumas),
  • amžiaus,
  • net ir šlapimo pūslės talpos.

Dažnesnį šlapinimasi, kaip žinia, sukelia alkoholio ir kofeino vartojimas, taip pat šlapimo organų infekcijos, dirgli šlapimo pūslė, cukrinis diabetas ir kitos retesnės ligos. Suretėjus šlapinimuisi, gydytoja patarė pirmiausia atkreipti dėmesį į suvartojamų skysčių kiekį.

Kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją?

Jei skysčių suvartojama pakankamai, tačiau šlapinimasis yra retas ir, jei atsiranda tinimai, pilvo skausmas, dusulys – vertėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.

Dažniausiai šlapimo spalvos ar kiti pokyčiai, kaip teigė gydytoja nefrologė dr. D. Sukackienė, nėra rimtos būklės požymis, tačiau sunerimti reikėtų, jei pokyčiai trunka ilgiau nei 2–3 dienas, yra ir kitų simptomų (pvz.: skausmas šlapinantis, karščiavimas). Nelaukti ir kreiptis į gydytoją reikėtų, jei stebite kraujingą šlapimą ar gerokai sumažėjo šlapimo kiekis.