Iš kokių požymių galima įtarti autizmą mažiausiems vaikams?

Ankstyvieji autizmo spektro sutrikimo požymiai

Pasak LSMU Kauno ligoninės V. Tumėnienės vardo vaikų ankstyvosios raidos centro gydytojos vaikų neurologės Liudos Istigečevos, tam tikrus autizmo spektro sutrikimo požymius galima pastebėti jau pirmaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais: „Dirglumas, nervingumas, miego sutrikimai, neįprastas miego ciklas. Paprastai vaikelis apie 3 mėnesį pagauna ritmą, tėveliai gali numatyti, kada vaikui laikas miegoti, kada jis būna budrus. Autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikučių dienos ritmas sumaišytas, nebūna cikliškumo. Nebūtinai, bet šio raidos sutrikimo toks ypatumas gali būti.“

Vėliau autizmo spektro sutrikimą galima įtarti atėjus primaitinimo laikui, kūdikiai labai nenoriai ragauja naują maistą, jų neišeina pamaitinti. Autizmo spektro sutrikimą rodo ir kiti požymiai. „Verksmas, nesusijęs su poreikiais, negausi vokalizacija arba vokalizacijos ne socialinio pobūdžio – nėra atsakas į kalbinimą, tėvų dėmesį. Atėjus laikui tarti pirmus žodelius, dauguma tokių vaikučių pirmus žodelius kaip ir taria, bet tėvai dažnai nurodo įgūdžių praradimą, kai vaikui pusantrų metų ar prieš antruosius metus. Gali būti toks etapas, kad vaikas kalbėjo, sakė žodelius ir nustojo. Labai laukiame mėgdžiojimo – virė virė košę, mylu mylu. Vaikai arba nedaro to, arba vengia artumo, nemėgsta būti ant rankų. Jei vertiname didesnius vaikus, pastebime, kad jie labai gerai įsidėmi tai, kas vizualu“, – portalui manodaktaras.lt pasakoja vaikų neurologė L.Istigečeva.

Pasak gydytojos, būna, kad tėvai į specialistus kreipiasi dėl vaiko motorikos: „Tiems vaikučiams būdingos tokios neįprastos kūno pozos, lyg jie nerastų padėties. Jie ateina ir mums patiems krenta į akis, pradedame klausinėti.“

Sutrikimas ar tiesiog tokia raida?

Vis dėlto dalis kūdikių ar mažų vaikų blogai miega, kai kurie labai priešinasi kieto maisto įvedimui, tad kaip atskirti, kad šie ar kiti požymiai yra autizmo spektro sutrikimo, o ne tiesiog tokios vaiko raidos? Vaikų neurologė L.Istigečeva sako, kad tai nėra paprasta, todėl diagnozės patvirtinimas yra ilgas procesas. Visų pirma, reikia atmesti sveikatos priežastis.

„Aišku, ne visada vaikas blogai miega dėl to, būna ir pilvuko, kvėpavimo takų priežastys. Siunčiame, kad konsultuotų kiti specialistai. Jeigu vaikas grįžta visas ištirtas, ir girdi, ir mato, viskas gerai su nosiarykle, pilvu, širdele, toliau stebime jo raidą, po kurio laiko žiūrime, kokia dinamika. Ypač su mažyliais iki metukų, kai vaikutis turi pažengti kiekvieną mėnesį. Iš tų simptomų negalime įvertinti, kad tai – būtent autizmo spektro sutrikimas, bet kreipiame į juos dėmesį, kai ateina pas mus tie mažulėliai“, – sako vaikų neurologė L.Istigečeva.

Pasak vaikų neurologės, ankstyvame amžiuje nustatyti autizmo spektro sutrikimą sudėtinga, dėl to vaikas stebimas kompleksiškai.

„Stebime ne tik socialinį ryšį, motoriką, bet ir kaip vaikas suvokia aplinkinį pasaulį, kokie jo pažintiniai gebėjimai, erdvinis suvokimas, ar vaikas įvertina, kad žaisliukas toliau padėtas, kad reikia pasiekti jį per atstumą, arba kad kaladėlę reikia paimti iš indelio. Kaip kreipia dėmesį į garsus. Kompleksiškai vertinamos aštuonios raidos sritys – rankų ir bendroji motorika, kalbos supratimas, išraiška, pažintinės funkcijos (regimasis ir girdimas suvokimas), savarankiškumas, socialinis bendravimas“, – pasakoja L.Istigečeva.

Anot gydytojos, vertinant autizmo spektro sutrikimą, įsijungia visa specialistų komanda: „Jei matau, kad yra kažkokių kabliukų, vertina mano komandos nariai, aptariame, kas ką nustatė. Ne visada būna taip aišku. Kitą kartą vaikučiai labai pasikeičia, diagnozė keičiasi.“

L.Istigečeva pasakoja atvejį, kai autizmo požymiu buvo galima palaikyti nesaikingo technologijų naudojimo sąlygotą vaiko elgesį.

„Vaikas prie televizoriaus, telefono, planšetės, lyg ramus, nereikalauja dėmesio, ir paskui atsiranda spraga bendravime. Kartais matome, kad galbūt čia nebuvo autizmo požymis, o tiesiog vaikas daug naudojasi technologijomis ir atsirado spraga ugdyme. Turime šeimą, kurioje vaikas nuo 4 mėnesių su telefonu, dabar vaikui 2,5 metų. Šeima pirmą kartą pas mus buvo prieš pusmetį, tada kalbėjome apie telefonus. Vėliau atėjo pakartotinai, dabar kontaktas geresnis, vaikas jau žaidžia, pavyksta su juo pabendrauti, atrodo, kad gal nebus tos diagnozės“, – pasakoja vaikų neurologė L.Istigečeva.

Paskatinti vaiko raidą

LSMU Kauno ligoninės V.Tumėnienės vardo vaikų ankstyvosios raidos centro gydytoja vaikų neurologė L.Istigečeva su tėvais aptaria, ir kokius žaislus vaikui parinkti pagal jo amžių, kad jie skatintų jo raidą.

„Būna, kad tėveliai ateina su tokiais gremėzdiškais žaislais, robotais, kad net man reikia dviejų rankų juos išlaikyti, tas žaislas mirga marga, groja. O vaikui yra 7 mėnesiai, jam reikia, kad būtų rankenėlė griebimui, kad žaislas būtų pakankamai lengvas, kad galėtų jį išlaikyti ir perduoti į kitą rankytę, įsidėti į burną. Nei vaikui patogu, nei aš galiu patikrinti jo griebimo įgūdžių. Tėvus šviečiame, kokie žaislai tinkami tokiam amžiui, kam jie skirti“, – pasakoja vaikų neurologė L.Istigečeva.

Vaikams, kuriems įtariamas autizmas, gali būti skirta sensorinio lavinimo programa. Sutrikusios raidos vaikų pojūčiai skiriasi nuo įprastos raidos vaikų: jie būna arba per stiprūs (hiperjautrumas) arba per silpni (hipojautrumas). Pavyzdžiui, labai jautrūs vaikai smarkiai reaguoja net į menkus dirgiklius – nemėgsta būti liečiami, liestis prie daiktų, jautriai reaguoja į tam tikros medžiagos drabužius, vengia aktyvių žaidimų.

Mažai jautrių vaikų reakcija į aplinkos dirgiklius prislopinta. Tokie vaikai gali nesuvokti skausmo, temperatūros, objektų, jų judesiai greiti, jie nuolat juda, tačiau judesiai nerangūs, atsimušinėjant į daiktus, žmones, tokie vaikai gali draskyti žaislus, kramtyti nevalgomus daiktus. Sensorinio lavinimo programa turėtų padėti sunormalizuoti vaiko jutimus, o tai leis vaikui geriau prisitaikyti gyvenime.

„Skiriame sensorinio lavinimo programą, aprėpiančią bazinius pojūčius, klausą, regą, lytėjimą, kūno suvokimą, uoslę, skonį. Kad tėveliai įvertintų, kaip vaikas reaguoja į lytėjimą, kalbinimą, garsus. Būna vaikučių, kurie per jautrūs, kiti per mažai jautrūs. Ankstyvame periode tarsi užbėgdami įvykiams už akių skatiname, kad tėveliai kreiptų dėmesį į vaikų pojūčius, būtinai įvestų dienos ritmą, kad režimas būtų dienos pagrindas“, – sako L.Istigečeva.

Gydytoja vaikų neurologė ragina į specialistus kreiptis kuo anksčiau, pastebėjus kokius nors neraminančius ženklus vaiko elgesyje. Kuo anksčiau tėvai kreipiasi į specialistus, tuo anksčiau galima paskatinti vaiko raidą tinkama linkme.