Hipertireozė arba kas nutinka, kai skydliaukė suaktyvėja?

„Išskiriami du pagrindiniai skydliaukės hormonai: trijodtironinas, turintis tris jodo atomus, ir tetrajodtironinas, turintis keturis jodo atomus. Tiroglobulino ir skydliaukės hormonų sintezę stimuliuoja ir reguliuoja skydliaukę stimuliuojantis hormonas (TSH), gaminamas hipofizėje. Kadangi skydliaukės hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, esant jų pertekliui – medžiagų apykaita suaktyvėja“, – portalui manodaktaras.lt pasakojo gydytoja endokrinologė D.Mazgelienė.

Susirgti hipertireoze arba tireotoksikoze, pasak specialistės, galima bet kuriuo gyvenimo periodu. Greivso liga, kaip viena iš pagrindinių hipertirozės priežasčių, dažniausiai pasireiškia iki 50 m. amžiaus. Susirgti hipertireoze dėl kitų priežasčių vyresnio ir senyvo amžiaus asmenims rizika padidėja 2–4 kartus.

Dažniausios hipertireozės priežastys

1. 60–80 proc. atvejų hipertireozės priežastis yra difuzinė toksinė struma arba Greivso liga;
2. 20 proc. – difuzinė mazginė polinodozinė (daugiamazgė) struma;
3. 5 proc. – mononodozinė (vienamazgė) struma arba toksinė adenoma;
4. 10 proc. – hipertireozė tireoidito fone arba sukelta jatrogeninių faktorių.

Labai retos hipertireozės priežastys, gydytojos endokrinologės teigimu – centrinė hipertireozė, kurią sukelia hipofizės adenoma, sekretuojanti hormoną TSH (TSH receptorių mutacijos – taip pat labai reta įgimta hipertireozės priežastis).

„Greivso liga yra autoimuninės kilmės būklė, kurios metu anti-TSH antikūnai stimuliuoja skydliaukę. Dėl pakitusio TSH receptorių kiekio už akies obuolio esančiuose audiniuose iki 70 proc.  pacientų gali pasireikšti išverstakumas arba endokrininė oftalmopatija, – pasakojo gydytoja endokrinologė D.Mazgelienė. – Įrodyta, kad stresas didina Greivso ligos paplitimą. Nors mechanizmas nėra aiškus, endokrininei oftalmopatijai vystytis turi įtakos rūkymas. Ligos pradžia dažnai stebima 20–50 metų asmenims. Vaikams ši patologija yra reta“.

Vyresniame amžiuje hipertireozė vystosi dėl mazginės strumos ar jatrogeninių veiksnių. Esant daugiamazgei strumai ar autonominiams mazgams, pasak gydytojos endokrinologės, didelės jodo dozės, pvz. amiodoronas ar jodo kontrastinės medžiagos, gali sukelti hipertireozę.

„Kalbant apie nėštumą, jo metu labai padidėja chorioninio gonadotropino ir šis hormonas gali stimuliuoti skydliaukę per TSH receptorius. Pogimdyvinio tireodito metu taip pat gali būti hormonų padidėjimas kraujyje. Ši patologija dažniausiai negydoma, hormonų kiekis normalizuojasi savaime, vėliau gali pereiti į hipotireozės fazę“, – paaiškino endokrinologė D.Mazgelienė.

Susirgus poūmiu tireoiditu, kurį dažniausiai išprovokuoja virusas, dėl skydliaukės destrukcijos kraujyje taip pat atsiranda hormonų perteklius. Be to, gydymas kai kuriais medikamentais, anot gydytojos, gali išprovokuoti neskausmingą limfocitinį tireoiditą ir hipertireozę, pvz., gydant virusinį hepatitą interferonu, taikant imunosupresiją, po kaulų čiulpų trasplantacijos.

Kaip atpažinti hipertireozę

Šios ligos klinikiniai požymiai priklauso nuo daugelio aplinkybių: paciento amžiaus, gretutinių ligų, ligos trukmės ir kt. Dažniausiai pasitaikantys simptomai:

• svorio kritimas, esant geram apetitui, 
• šilumos netoleravimas, 
• širdies ritmo sutrikimai, 
• nerimas, 
• dusulys, 
• prakaitavimas, 
• išverstakumas arba kiti akių simptomai. 

Sunkios tireotoksikozės atveju gali būti nežinomos kilmės karščiavimas, kulkšnelių edema be širdies nepakankamumo, kūno tremoras, raumenų silpnumas, pykinimas, vėmimas.

Reikalingas greitas gydymas

Pasak gydytojos endokrinologės, hipertireozė diagnozuojama, atliekant skydliaukės hormonų koncentracijos nustatymą kraujyje: „Dažniausiai TSH kiekis būna sumažėjęs, o laisvo tiroksino ir laisvo trijodtironino kiekis padidėjęs. Centrinės hipertireozės metu TSH gali būti nepakitęs, diagnostika yra pagrįsta padidėjusiais laisvo tiroksino ir trijodtironino kiekiais“.

Skydliaukės ligų, kurios sukelia hipertireozę, diferencinei diagnostikai atliekami anti-TSH receptorių antikūnų tyrimai, scincigrafija, skydliaukės ultragarsinis tyrimas. 

Hipertireozė, skirtingai nuo hipotireozės, yra ūmi patologija, todėl diagnozavus ligą – reikalingas greitas gydymas, nes nekontroliuojama liga gali labai greitai pažeisti visą organizmą.

Yra 3 pagrindiniai gydymo metodai:    

1. Gydymas antitireoidiniais vaistais. Gydymas dažnai trunka ilgai – apie 12–24 mėn. Po gydymo iki 25 proc. pacientų gali pasireikšti recidyvai, ypač esant Greivso ligai.
2. Gydymas radioaktyviu jodu. Po gydymo didelė hipotireozės atsiradimo galimybė, negalima skirti nėščioms, žindančioms ar planuojančioms nėštumą moterims. Po  gydymo radioaktyviu jodu rekomentuojama nepastoti 6 mėn ir ilgiau.
3. Chirurginis gydymas dažniausiai taikomas, jei nepasiekimas efektas kitais gydymo metodais.

Hipertireozės, sukeltos destrukcinių tireoiditų, gydomos gliukokortikoidais. Neštumo metu hipertireozė taip pat gydoma tam tikrais antitiroidiniais vaistais, t.y. propiciliu. Esant akių pažeidimui, gydymas sudėtingas, parenkamas atsižvelgiant į ligos aktyvumo indeksą ir sunkumo laipsnį. Taikomas gydymas gliukokortikoidais, atliekamos dekompresinės operacijos.

Kaip išvengti skydliaukės ligų

Kaip teigė endokrinologė D.Mazgelienė, specifinių skydliaukės ligų prevencijos priemonių nėra. Tačiau ji patarė laikytis bendrų rekomendacijų: mitybos, fizinio aktyvumo korekcija, žalingų įpročių vengimas. 

„Svarbiausi mikroelementai skydliaukei yra jodas, esant autoimuninėms ligamos – selenas. Svarbu, kad nebūtų vitamino D, geležies stokos. Paprastai šeimos gydytojai, atlikdami atrankinį TSH tyrimą, anksti nustato pakitimus ir pacientai siunčiami išsamiems skydliaukės tyrimams“, – sakė specialistė.

Pajutus hipertireozės simptomus, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, norint kuo anksčiau pradėti gydymą ir išvengti ligos komplikacijų.

Kas dažniau turėtų tirtis dėl skydliaukės

Skydliaukės tyrimus gydytoja pataria atlikti asmenims:

• turintiems skydliaukės ligų rizikos veiksnių, 
• jauniems pacientams, esant nevaisingumui, ginekologiniams ir urologiniams susirgimams, 
• paauglystėje, 
• pre/menopauzėje, 
• vyresniems nei 65 m. pacientams, ypač tiems, kurie turi gretutinių ligų. 

Sergantys širdies kraujagyslių ligomis, osteoporoze, autoimuninėmis ligomis, naudojantys biologinę arba imunosupresinę terapiją taip pat turi būti periodiškai tiriami dėl galimų skydliaukės veiklos sutrikimų.

Pasak endokrinologės D.Mazgelienės, labai dažnai stebimi anatominiai skydliaukės pakitimai, esant normaliai skydliaukės funkcijai. Todėl palpuojant pakitusią skydliaukę arba jaučiant diskomfortą kakle, springimą, ryjimo sutrikimus – rekomenduojama atlikti skydliaukės ultragarsinį tyrimą. Diagnozavus skydliaukės anatominius pakitimus, patikros periodiškumą nustato gydantis gydytojas. 

Užsiregistruoti konsultacijai pas gydytoją endokrinologą galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.