Dr. A. Kuzminienė pataria, kaip laiku atpažinti anginą ir tinkamai gydyti

Nuo gimimo žmogus turi keletą apsaugos mechanizmų prieš aplinkoje cirkuliuojančias bakterijas, virusus ir kitus ligas sukeliančius veiksnius – tai imuninės sistemos ląstelės ir organai. Itin svarbų vaidmenį šioje grandyje, ypač ikimokyklinio amžiaus vaikams, atlieka ryklėje esanti limfinio audinio sankaupa, taip vadinamas Waldeyer’o žiedas.

Vienas iš šio žiedo komponentų yra du ryklėje esantys gomurio migdolai. Tuomet, kai imuninės sistemos atsakas į infekcijos sukėlėją pasireiškia šių migdolų uždegimu, tokia būklė yra vadinama ūminiu tonzilitu arba liaudyje labiau priimtinu terminu – angina.

Kitaip sakant, ūminis tonzilitas arba angina yra ryklės šonuose išsidėsčiusių gomurio migdolų uždegimas. Ši liga yra tikrai dažna – literatūros duomenimis ja bent kartą gyvenime serga trečdalis visų 5–9 metų amžiaus vaikų. Jaunesni, t.y. iki 3 metų amžiaus vaikai, o taip pat suaugusieji tonzilitu serga gerokai rečiau.

Gydytoja otorinolaringologė doc. dr. Alina Kuzminienė

Kaip anginą galima atpažinti ir nesupainioti su tiesiog gerklės skausmu?

Gana dažnai susirgimo pradžioje būna sunku atskirti, ar simptomus sukėlė ūminis tonzilitas, ar paprastas ryklės uždegimas – faringitas.

Anginai labiau būdingi šie simptomai:

• itin stiprus ryklės skausmas,
• skausmingas rijimas (vienodai skausminga ryti seiles, skysčius ir kietą maistą),
• febrilus karščiavimas (daugiau nei 38,5°C),
• sritinių limfmazgių išdidėjimas bei jų skausmingumas.

Pažiūrėjus į sergančiojo ryklę, matytume patinusius, paraudusius gomurio migdolus ir/arba pūlingą apnašą jų kriptose ar paviršiuje, būdingos ir gomurio kraujosrūvos.

Mažiems vaikams ūminis tonzilitas gali pasireikšti ir tokiais simptomais kaip galvos, pilvo skausmas, pykinimas ir vėmimas.

Kokios anginos atsiradimo priežastys? Kodėl vieniems žmonėms dažnai kartojasi, o kiti visai ja neserga?

Ūminio tonzilito sukėlėjai yra virusai ir bakterijos. Literatūroje nurodoma, kad virusai minėtą ligą sukelia žymiau dažniau – iki 70 proc. atvejų. Nepaisant sukėlėjo, abiem atvejais liga gali pasireikšti intensyviais simptomais ar dažnai kartotis.

Kas daro įtakos dažnesniems ligos recidyvams, iki galo nėra žinoma, tačiau vis tik lemiamą įtaką turi individualios žmogaus fiziologinės savybės, gretutinės ligos, pvz., alergija, bronchų astma, o taip pat imuninės sistemos būklė ir jos ypatumai.

Kada verta sunerimti ir kreiptis į gydytoją? Juk dažnu atveju susirgęs žmogus vaistinėje tiesiog paprašo „ko nors gerklei“ ir neskuba pas šeimos gydytoją.

Patarimas būtų tikrai paprastas – kreiptis į gydytoją reikėtų, jei:

• pacientas skundžiasi itin intensyviu ryklės skausmu (skausmas varginantis tiek ramybėje, tiek ryjant seiles, maistą – skausmas plinta į ausis),
• kyla aukšta temparatūra,
• vietinio poveikio simptomus malšinanyts vaistai yra mažai ir trumpai efektyvūs ar simptominio gydymo fone ilgiau nei parą laiko simptomai nelengvėja, o gal net intensyvėja.

Tai yra aiškūs požymiai, kad pacientą turi apžiūrėti jį prižiūrintis gydytojas. Norėčiau atkreipti dėmesį, jei pacientui tampa itin skausminga ryti seiles, tampa sunku prasižioti ar skausmas intensyvėja vienoje ryklės pusėje – jis turi nedelsiant kreitis į gydytoją ar skubios pagalbos skyrių.

Išvardinti požymiai gali reikšti, kad gomurio migdoluose esanti infekcija išplito į greta esančias sritis – negydoma ši būklė gali kelti pavojų ligonio gyvybei.

Ką patartumėte, kaip tinkamai gydyti anginą?

Sergant ūminiu tonzilitu, gydymą reiktų pradėti nuo simptomus lengvinančių priemonių:

• gausiai vartoti šiltus skysčius (ramunėlių, medetkų, šalavijų ar kt. uždegimą slopinančias arbatas),
• malšinti skausmą paracetamoliu ar ibuprofenu,
• vartoti vietinio poveikio priemones: ryklės purškalus, skalavimo skysčius ar pastiles.

Mažiems vaikams (iki 3–4 m.) vertėtų rinktis pastiles, mat skalavimo skystį dažnas vaikas gali nuryti, o purškalas gali sukelti gerklų spazmą. Sergant angina labai svarbus lovos režimas, todėl kol nepasibaigė ūminiai ligos simptomai, vaikas neturėtų užsiimti jokiais darbais – tik sveikimu!

Jei taikant šį gydymą paciento būklė negerėja ar pasireiškia tipiniai bakterinės infekcijos požymiai, gydymą reiktų papildyti geriamais antibiotikais.

Kuriais atvejais būtina operacija (kokios teigiamos ar neigiamos to pusės)?

Gomurio tonzilės yra operuojamos dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, gomurio migdolų hipertrofijos, kuri sukelia obstrukcinės miego apnėjos sindromą, arba tuomet, kai dėl jų dydžio formuojasi netaisyklingas dantų sąkandis, įtariant piktybinę migdolo ligą ar tuomet, kai pacientui tonzilito metu atsiranda febriliniai (aukšto temperatūros sukelti) traukuliai.

Šios indikacijos operacijai yra absoliučios – tai reiškia, kad be jokių abejonių yra rekomenduojama gomurio migdolų šalinimo operacija. Tais atvejais, kada pacientui itin dažnai kartojasi ūminiai tonzilitai ar jų sukletos komplikacijos, vargina nemalonus burnos kvapas dėl tonzilių infekcijos, sutrinka rijimas ir kt., vertinama individualiai.

Jei simptomai itin blogina gyvenimo kokybę, rekomenduojamas operacinis gydymas. Esant indikacijoms, operacija gali būti atliekama tiek vaikams, tiek suaugusiems, beje, pastariesiems rečiau.

Mitas ar tiesa, kad dėl tonzilių operacijos vėliau žmogui gali dažniau kartotis kvėpavimo takų infekcijos ir pan.? 

Iki šiol nuomonės dėl tonzilių operacijos ir jos galimo neigiamo poveikio, t.y dažnesnių kvėpavimo takų infekcijų pasireiškimui, yra kontraversiškos. Mokslas vieningos nuomonės šiuo klausimu neturi, todėl prieš siūlydami pacientui operacinį gydymą, turime gerai įvertinti indikacijas operacijai ir jas aptarti su pacientu.

Užsiregistruoti konsultacijai pas otorinolaringologą galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.