Gydytoja pataria: kaip išvengti virškinimo problemų

Eglė Dagienė

Publikuota: 2023-07-24 09:54

Su epizodiniais virškinimo sistemos negalavimais susiduriame kone kiekvienas, kai netinkamai maitinamės ar staiga pasikeičia mūsų mitybos įpročiai, vargina įtampa, nuovargis. Tačiau esant rimtoms virškinimo trakto ligoms, gali išsivystyti ir negalia bei padidėti ankstyvo mirštamumo rizika.

Kokios dažniausios virškinimo sistemos ligos, ką daryti, norint joms užkirsti kelią, bei kada skubėti pas gydytojus – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų nuotolinėje konferencijoje pasakojo Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja gastroenterologė dr. Laura Mašalaitė.

Virškinimo sistemą sudaro vadinamasis virškinimo traktas, seilių liaukos, kasa ir kepenys. Virškinimas prasideda jau burnos ertmėje, toliau maistas keliauja rykle, stemple, kol pasiekia skrandį, o iš jo visas turinys juda plonąja žarna, storuoju žarnynu, kol galiausiai pašalinamas.

Kaip vyksta maisto virškinimas

Pagrindinė ir pirminė virškinimo sistemos funkcija, pasak gydytojos gastroenterologės – organizmui tiekti maisto medžiagas ir energiją, t.y., suvirškinti ir pasisavinti, kas reikalinga, bei pašalinti tai, kas nereikalinga, nepasisavinama ar nerezorbuojama.

„Maistas, kurį suvalgome, t.y. tos kompleksinės ir sudėtinės maisto medžiagos, negali būti organizmo pasisavinamos tokiu būdu, todėl virškinimo sulčių ir fermentų dėka jos yra susmulkinamos iki paprastų molekulių – tik taip gali būti rezorbuojamos per gleivinę“, – paaiškino dr. L.Mašalaitė.

Virškinimo sistema dar atlieka itin svarbią apsauginę arba imuninę funkciją, kurią lemia fiktyvus gleivinės barjeras. Virškinimo sistemoje yra daugybė imuninės sistemos ląstelių, taip vadinamas gleivinių limfoidinis audinys, kuris minėtas funkcijas ir atlieka.

Virškinimo sistema, kaip pasakojo gydytoja, taip pat atlieka ir reguliacinę funkciją, todėl ją galima savotiškai priskirti ir prie endokrininės sistemos, nes čia yra gaminama begalė biologiškai aktyvių medžiagų (hormonų), kurios ir reguliuoja visą virškinimo procesą.

„Virškinimas, kaip minėjau, prasideda jau burnos ertmėje, kur yra svarbūs organai: liežuvis, dantys seilių liaukos. Nurytas maistas peristaltikos, kurią valdo autoimuninė nervų sistema, dėka keliauja stemple į skrandį, kuriame jau prasideda baltymų virškinimas (čia svarbus fermento pepsino vaidmuo). Toliau maistas keliauja į plonąjį žarnyną, kur yra veikiamas žarnų, kasos sulčių ir tulžies, taip vyksta maisto medžiagų pasisavinimas. Storosios žarnos pagrindinė funkcija – vandens absorbcija, vitaminų gamyba, metabolizmas. Galiausiai suformuojamos išmatos ir yra pašalinamos“, – kalbėjo gydytoja gastroenterologė dr. L.Mašalaitė.

Kiek laiko maistas virškinamas ir nuo ko tai priklauso

Kalbant apie maisto tranzitą virškinimo sistema, anot gydytojos, kiekvieno žmogaus virškinamo maisto trukmė organizme yra individuali. Tai pirmiausia priklauso, kas valgoma, kaip dažnai ir kaip gausiai.

Skrandyje, gydytojos gastroenterologės teigimu, maistas užsibūna apie 2–5 valandas, plonojoje žarnoje – 2–6 val., o storajame žarnyne – nuo 20 iki 60 val. Visas šis virškinimo procesas gali užtrukti nuo 10 iki 72 valandų.

„Kalbant apie lyties skirtumus, didžiausią įtaką turi hormoniniai ypatumai, ypač moterims nėštumo metu ar menopauzės laikotarpiu. Tam tikri harmoniniai dalykai gali daryti įtakos ir žarnyno peristaltikai. Yra pasvarstymų, jog moterų suvartojamo maisto tranzitas žarnyne gali būti lėtėsnis nei vyrų. Taip pat tam tikrus virškinimo skirtumus lemia ir anatominiai lyčių ypatumai“, – vardino dr. L.Mašalaitė.

Kokios yra dažniausios virškinimo sistemos ligos

Gydytojai gastroenterologai tiria ir gydo visų virškinimo sistemą sudarančių organų ligas – tiek funkcines, tiek organines, uždegimines bei navikines.

Vienos dažniausių virškinamojo trakto ligų, dėl kurių kreipiamasi į gydytoją gastroenterologą, – vadinamos funkcinės ligos.

„Pacientas pasakoja savo nusiskundimus, vardina simptomus, kurie blogina jo gyvenimo kokybę. Tačiau atlikę tyrimus mes nerandame jokių reikšmingų struktūrinių ar organinių nukrypimų, – sakė gydytoja. – Tai reiškia, jog tokių ligų priežastys gali būti susijusios su netinkamais mitybos įpriočiais, stresiniais ir psichologiniais faktoriais. Todėl daugeliu atveju rekomenduojame papildomai konsultuotis su gydytoju dietologu arba psichoterapeutu“.

Kada kreiptis į gydytoją?

Epizodiniai virškinimo sistemos negalavimai, kaip teigė dr. L.Mašalaitė, gali varginti kiekvieną žmogų ir tai neretai susiję su mitybos įpročiais, jų pasikeitimu, galbūt su nekokybišku maistu, stresu, nuovargiu, kelionėmis ir kt. Jei tokie nusiskundimai gretai praeina, nesikartoja ir pagerėja, laikantis elementarių dietos rekomendacijų bei taikant simptominį gydymą, per daug nerimauti nevertėtų.

Tačiau, anot gydytojos, jei virškinimo sistemos sutrikimai dažnai kartojasi ir pradeda bloginti gyvenimo kokybę, jei atsiranda vadinamųjų pavojaus signalų (staigus svorio netekimas, kraujavimo požymiai, mažakraujystė kraujo tyrimuose arba pastebimi kiti pakitimai laboratoriniuose tyrimuose, ar šeimoje yra sergančių piktybinėmis ar kitoms reikšmingomis uždegiminėmis žarnų ligomis) – tuomet reikėtų skubiai kreiptis į gydytoją gastroenterologą, kuris, atlikęs reikalingus tyrimus, nustatys negalavimų priežastį ir paskirs gydymą.

Svarbu neuždelsti, nes laiku diagnozavus – gydymo sėkmė yra gerokai didesnė.

Virškinimo sistemos navikinės ligos

Pasak gydytojos gastroenterologės dr. L.Mašalaitės, pastaruoju metu pastebima tendencija, jog sergamumas virškinimo sistemos navikinėmis ligomis auga. Dažniausios iš navikinių virškinimo sistemos ligų – kolorektalinis vėžys, skrandžio vėžys, taip pat daugėja kepenų vėžio atvejų.

Kalbant apie virškinimo sistemos navikinių ligų rizikos veiksnius, anot gydytojos, dalis jų nuo mūsų nepriklauso (lytis, amžius, lėtinės ligos), tačiau yra tokių veiksnių, kuriuos galime modifikuoti:

rūkymas,
alkoholio vartojimas
nutukimas
metabolinis sindromas
gausus druskos vartojimas
menkas fizinis aktyvumas

„Skrandžio vėžio atsiradimui didelę įtaką turi Helicobacter Pylori (H.pylori) bakterija, kuri gyvena skrandyje ir ilgainiui sukelia lėtinį gastritą, taip didėja piktybinių susirgimų rizika, – pasakojo gastroenterologė. – Kepenų vėžys dažniausiai išsivysto lėtinės ir jau pažengusios kepenų ligos (cirozės) fone. Tačiau yra buvę atvejų, kai pirminis kepenų vėžys išsivystė nesergant ciroze. Tokiu atveju svarbus lėtinių kepenų ligos fonas: virusiniai B ir C hepatitai. Paskutiniu metu sparčiai didėja nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos, kurios susijusios su metaboliniu sindromu, nutukimu, rezistencija insulinui“.

Nors storosios žarnos vėžys yra vienas dažniausių navikinių ligų (užima trečią vietą pagal susirgimus), bet, kaip patikino specialistė, jei jis diagnozuojamas ankstyvoje stadijoje, gydymo rezultatai yra vieni geriausių.

„Ankstyvi navikiniai surigimai dažniausiai nesukelia jokių simptomų, todėl norėčiau atkreipti dėmesį į profilaktines sveikatos patikros programas. Patarčiau apsilankyti pas savo šeimos gydytoją ir atlikti kraujo tyrimus, kepenų biocheminius rodiklius bei vidaus organų ultragarsinį tyrimą“, – patarė dr. L.Mašalaitė.

Lietuvoje yra patvirtintos ir valstybės finansuojamos šios pagrindinės sveikatos profilaktinės patikros programos:

Storosios žarnos ankstyvosios diagnostikos programa, kurioje gali dalyvati visi 50–74 m. vyrai ir moterys. Šeimos gydytojas pirmiausia atlieka slapto kraujo išmatose testą: jei jis teigiamas, tuomet pacientas siunčiamas specialisto konsultacijai ir endoskopiniam storosios žarnos tyrimui. Kaip teigė gydytoja gastroenterologė, storosios žarnos vėžys greitai neišsivysto. Yra polipo ir navikinio susirgimo seka, tad jei laiku diagnozuojama, gydymo rezultatai yra geri. Atlikus endoskopinį storosios žarnos tyrimą, galima rasti minėtus polipus ir, sėkmigai pašalinus, užkirsti kelią tolimesniam ligos progresavimui.
Lėtinio virusinio hepatito profilaktinė patikros programa mūsų šalyje patvirtinta 2022 m. Pagal šią programą pasitikrinti sveikatą gali: asmenys, gimę 1945–1995 m.; taip pat tie, kurių šeimos nariams diagnozuota ši liga, bei rizikos grupėms priklausantys asmenys. Visiems minėtiems asmenims atliekamas nemokamas antikūnų tyrimas prieš hepatito C virusą.

Endoskopiniai tyrimai: kodėl vis dar jų baiminamasi

Gydytoja sako pastebinti, jog iki šiol mūsų visuomenėje sklando įvairūs mitai apie endoskopinius tyrimus, jog jie yra itin nemalonūs bei gali sukelti įvairias komplikacijas, tad ne vienas pacientas ateina jau įsibauginęs.

„Tačiau taip tikrai nėra. Pirmiausia reikėtų suprasti, kodėl atliekami šie tyrimai. Pavyzdžiui, pats pirminis yra veninio kraujo tyrimas, kuris gali daug ką parodyti apie įvairias virškinimo sistemos ligas. Jei jo nepakanka, skiriamas neinvazinis vidaus organų ultragarsinis tyrimas. Endoskopiniai tyrimai yra jau intervenciniai ir diagnostiniai. Jei pacientui gydytojas paaiškina, koks tai tyrimas, kas vyksta jo metu ir ko tikėtis, tuomet viskas vyksta sklandžiai“, – kalbėjo dr. L.Mašalaitė.

Kolonoskopija (endoskopinis storosios žarnos ligų diagnostikos ir gydymo būdas) yra šiek tiek sudėtingesnė, tačiau pacientas, kaip patikino gydytoja, jokio skausmo ar diskomforto nejaučia, mat tyrimas atliekamas taikant bendrinę intraveninę nejautrą. Po tyrimo pacientas kurį laiką yra stebimas ir tik po to paleidžiamas namo su lydinčiu asmeniu.