Dulkių erkių nėra tik Mėnulyje: kaip gyventi su šia alergija?
Lietuvoje nėra tikslios statistikos, kiek tiksliai procentų užima alergija dulkių erkėms, bet iš praktikos galiu pasakyti, kad tikrai daug. Kiti stiprūs alergenai – žiedadulkės, gyvūnai atsidurtų antroje vietoje po jos.
Ši liga stipriai blogina gyvenimo kokybę. Alerginės slogos ar alerginės astmos kamuojamam žmogui sunkiau susikaupti, jis prasčiau miega, būna dirglesnis, nervingesnis, krinta darbingumas, dėl alergijos blogėja vaikų mokymosi rezultatai (dažnai tai būtent jaunų žmonių liga, vyresni taip pat serga, tik šis procentas daug mažesnis).
Jeigu alerginė astma negydoma, būklė ilgainiui blogėja, atsiranda net ir uždusimo tikimybė. Tačiau šiais laikais ši liga nebėra pavojinga gyvybei – jai gydyti taikomi veiksmingi metodai.
Ar įmanoma kaip nors išvengti šios alergijos sukėlėjo?
Dulkių erkių visiškai pašalinti neįmanoma. Alergologai net juokauja, kad jų nėra tik vienoje vietoje – Mėnulyje. Tačiau galima susitvarkyti namus taip, kad tikimybė ligai pasireikšti būtų kuo mažesnė. Pirmiausia juose turėtų būti, kiek įmanoma, mažiau dulkes kaupiančių paviršių, o oras – kuo gaivesnis ir sausesnis. Alergiškiems žmonėms reikėtų atsisakyti kilimų, užuolaidų, nekaupti knygų, žurnalų, pliušinių žaislų. Sofas, fotelius patartina pirkti ne medžiaginius, o odinius, dermantininius.
Ypatingą dėmesį turėtume skirti miegamajam, nes jame praleidžiame labai daug laiko. Šiame kambaryje neturėtų būti per šilta, jį būtina dažnai vėdinti, nes dulkių erkės mėgsta drėgmę ir šilumą. Venkite pūkinių patalų – rinkitės sintetinio ar medvilninio pluošto.
Kaip palaikyti švarą namuose šia liga sergantiems žmonėms?
Alergija kyla ne dulkėms, kaip dažnai galvojama, o jomis, tiksliau, žmogaus odos pleiskanų atplaišomis, mintančių erkučių ekskrementams. Kad šių gyvūnėlių veistųsi mažiau, pirmiausia, kaip minėjau, būtina sudaryti nepalankias sąlygas joms veistis. Antra – svarbu tinkamai palaikyti švarą ir tvarką. Patalynę reikėtų skalbti bent kas dvi savaites ne žemesnėje kaip 60 laipsnių temperatūroje. Kai lauke spaudžia šaltukas, čiužinį, patalus naudinga išnešti į balkoną ar kiemą ir palikti valandėlei kitai – žus dulkių erkės (alergiškiems žmonėms patartina lovos čiužinį keisti kas metus). Tuo pačiu tikslu pliušinius žaislus galima sudėti į šaldymo kamerą.
Namus rekomenduojama siurbti siurbliu su specialiu HEPA filtru, valyti paviršius drėgnuoju būdu. Alergiškam žmogui tvarkytis reikėtų dėvint medicininę kaukę – tuomet į kvėpavimo takus patektų mažiau alergenų. Žinoma, geriausiai, jei tokius buities darbus galėtų atlikti kitas asmuo.
Kokie simptomai išduoda, kad žmogui alergiją sukėlė dulkių erkės?
Kad žmogus alergiškas dulkių erkėms, galima nuspėti iš tam tikrų pasikartojančių simptomų kaskart po miego, namų tvarkymo, apsilankymo senose apleistose, įvairių daiktų prigrūstose patalpose. Kitaip tariant, atsirandančių dėl kontakto su dulkėmis. Tai čiaudulys, užgulta, tekanti ar niežtinti nosis (būdinga alerginei slogai), švokštimas krūtinėje, dusulys (alerginės astmos požymiai). Dažnai pacientai atpažįsta tokius simptomus po viešnagės kaime, senoje sodyboje, kur teko kloti lovas, tvarkyti patalpas ar nakvoti jose.
Kaip žmogus tampa alergiškas dulkių erkėms?
Vieno atsakymo į šį klausimą, deja, nėra. Ligą išprovokuoti gali daug veiksnių. Didelę reikšmę turi ir paveldimumas, ir aplinka, kurioje žmogus gyvena, dirba ar praleidžia daugiausia laiko, ir individualios organizmo savybės. Alergijos vadinamos civilizacijos arba gero gyvenimo ligomis. Todėl daugiau galimybių joms išsivystyti atsirado gyvenant sterilioje aplinkoje.
Alerginė reakcija – tai nenormaliai stiprus imuninis atsakas į alergeną, kuris šiaip jau nėra pavojingas žmogui, tačiau organizmas šį suvokia kaip itin žalingą. Taigi alergija nėra nusilpusio imuniteto liga. Netgi, galima sakyti, priešingai, tik tokia imuninė sistema gina organizmą nuo aplinkos veiksnių iškreiptai.
Koks šios alergijos gydymas veiksmingiausias?
Pirmiausia reikėtų rasti tikrąją alergijos priežastį – įsitikinti, kad alerginės reakcijos kyla nuo dulkių erkių. Tam atliekami odos dūrio mėginio ar kraujo tyrimai. Jais nustatoma, ar žmogus alergiškas pagrindinių dviejų rūšių dulkių erkėms. O, pažinus savo priešą, galima lengviau su juo kovoti: vengti alergeno nuolatinėje gyvenamoje aplinkoje, nesudaryti jam palankių sąlygų. Gydymo vieniems pacientams pakanka simptominio – vaistų nuo slogos, dusulio, kitiems reikia nuolatinio medikamentinio. Pats moderniausias metodas – imunoterapija. Šis gydymas reikalauja daugiausia laiko ir kantrybės: ilgai dirbama komandoje su pacientu, kurio organizmas palengva pratinamas prie alergeno, kad į jį nereaguotų kaip į priešišką. Tačiau tai pats veiksmingiausias metodas, padedantis pasveikti nuo alergijos.
