Dietologas, dietistas ar mitybos specialistas – kuo tai skiriasi?

Gydytoja dietologė Vitalija Polevoda.
Tad koks yra skirtumas?
Pasak medikės, dietologas – tai yra medicinos gydytojas, toks pat kaip ir kitų medicinos sričių gydytojai, baigę 6 metų trukmės medicinos magistro studijas ir įgijęs medicinos gydytojo licenciją. Baigęs magistro studijas, jis toliau stoja į dietologijos studijų programą ir dar 3 metus studijuoja rezidentūroje. Baigęs šias studijas jaunas medikas gauna jau antrąją licenciją, būtent gydytojo dietologo.
Šios specialybės medikai gali konsultuoti įvairiais su žmogaus mityba susijusiais klausimais. Gydytojas dietologas gali vertinti bendrą žmogaus sveikatos būklę, analizuoti atliktų tyrimų rezultatus, gretutines ligas, vartojamus medikamentus ir jų poveikį paciento organizmui. Jeigu reikia, gydytojas dietologas gali paskirti papildomus tyrimus bei medikamentinį gydymą. „Tai yra ilgas 9 metus trunkantis mokymosi procesas ir kito būdo tapti dietologu nėra. Šios srities gydytojai tobulinasi visą gyvenimą, dalyvauja konferencijose, skaito paskaitas ir t.t.“, – tvirtina V.Polevoda.
Jos teigimu, gydytojai dietologai priima pacientus, juos konsultuoja. Jie gali konsultuoti ir sveikus žmones, kurie nori koreguoti savo mitybos įpročius bei gerinti gyvenimo kokybę.
Dietistas
Gydytoja V.Polevoda paaiškina, kad dietistas – tai yra sveikatos priežiūros darbuotojas, kuriuo tampama 3 metus pasimokius neuniversitetinėje aukštojoje mokykloje. Jo darbas yra valdyti maitinimo priežiūros procesą. Jis būna atsakingas už tiekiamo maisto kokybę, patiekalų ruošimo skyriaus higieninę būklę. Jis gali propaguoti palankiai sveikatą veikiančią gyvenseną, gali mokyti visuomenę tinkamo maitinimosi principų. Rūpinasi viešojo maitinimo kokybe. „Kadangi dietistas nėra gydytojas, tai savarankiškai konsultuoti sergančių pacientų jis negali. Čia norėčiau akcentuoti ir nutukimą, nes nutukimas yra pripažintas lėtine liga. Turinčius šią problemą pacientus konsultuoti gali tik gydytojas dietologas“, – pastebi V.Polevoda.
Medikė pasakoja, kad dažnai gydytojas dietologas ir dietistas dirba komandoje. Gydytojas konsultuoja, vertina paciento tyrimus, gretutines ligas, esant būtinybei koreguoja gydymą, įvertinęs visus faktorius, gydytojas apskaičiuoja paciento organizmo mikro ir makro elementų poreikius, paskiria konkrečiam pacientui tinkamiausią dietą, pavyzdžiui, sumažina ar padidina maistinių skaidulų kiekį ir pan.
„O dietistas vėliau pratęsia gydytojo dietologo darbą, pagal apskaičiuotus rodiklius sudaro paciento valgiaraštį.“ – teigia medikė.
Mitybos specialistas
Gydytoja dietologė V.Polevoda atkreipia dėmesį, kad mitybos specialistas nėra profesija, tai tiesiog bendrinis pavadinimas. „Taip galima pavadinti žmogų, kuris domisi mityba, galbūt netgi baigia kokius nors kursus. Jis gali dalinti bendrus patarimus apie sveiką mitybą tik sveikiems žmonėms. Tai ne profesija, o daugiau pomėgis. Mitybos specialistais save vadinantys žmonės neturi teisės konsultuoti sergančių žmonių, koreguoti jų gydymo. O mitybos terapija ir yra gydymo proceso dalis“, – pastebi gydytoja.
Gydytojai dietologai gydo ne tik nutukimą
Žmonės dažniausiai įsivaizduoja, kad pagrindinis dietologo darbas gydyti nutukimą. Gydytoja V.Polevoda sutinka, kad nutukimas yra paplitusi lėtinė liga, bet šios srities medikai gydo kur kas daugiau ligų. Uždegiminės žarnų ligos, dirgliosios žarnos sindromas, celiakija, policistinių kiaušidžių sindromas, onkologiniai susirgimai, būklės po chirurginių intervencijų, mitybos nepakankamumas, valgymo sutrikimai, rijimo sutrikimas ir t.t. yra dietologo kasdienybė. Pasak dietologės, didelėse gydymo įstaigose yra netgi skirtingo profilio dietologų, kurie specializuojasi į suaugusiųjų ar vaikų dietologiją, valgymo sutrikimus, onkologinius susirgimus, gydymą stacionare arba poliklinikoje.
Dietologai neretai dalyvauja gydytojų konsiliumuose, kai žmogaus sveikatos problemą sprendžia ne vienas, o keli įvairių sričių medikai. Kartais jiems reikia konsultuotis ir su chirurgais, radiologais. „Mūsų pagalbos prireikia pacientams po chirurginių operacijų, kai, pvz. dėl onkologinio susirgimo tenka pašalinti skrandį ar dalį žarnyno. Būtent dietologams tenka surasti būdus, kaip pacientui toliau maitintis, kad užtikrinti organizmo poreikius. Būna, kad reikia įvesti maitinimo zondą į skrandį, būna tenka maitinti tiesiai į kraujagysles. Kaip maitinti, kuo maitinti ir kaip tiksliai apskaičiuoti visus reikiamus organizmui elementus – tai ir yra mūsų klinikinis darbas“, – sako gydytoja dietologė Vitalija Polevoda.
Pas gydytoją dietologę Vitaliją Polevodą patogu registruotis manodaktaras.lt platformoje.