Apima nevaldomas noras staiga nusišlapinti – tai gali būti dirgliosios šlapimo pūslės sindromas
Gydytojas urologas Edmundas Štarolis.
Pasak jo, vyrams dirgliosios pūslės sindromą irgi gali sukelti pastarosios dvi priežastys, o taip pat ir prostatos hiperplazija, kuri sukelia obstrukciją. Tai gali sukelti antrinius šlapimo pūslės inervacijos pakitimus, kurie irgi gali sukelti dirgliosios pūslės sindromą – sunkiai suvaldomą norą šlapintis.
„Kai pacientai ateina ir skundžiasi, kad negali sulaikyti šlapimo, tai daugiausiai būna moterys, tai pirmiausiai reikia išsiaiškinti, koks yra šlapimo nesulaikymo pobūdis. Ar tai nutinka dėl fizinio veiksmo: kosint, čiaudint, greitai vaikštant, netgi atsistojus kai kuriais sudėtingesniais atvejais, tai būna toks mechaninis šlapimo nelaikymas dėl įtampos? Ar tai yra būtent dirgliosios pūslės sindromas, kai žmogų noras šlapintis užklumpa staiga. Ir tas noras šlapintis būna praktiškai nesuvaldomas“, – pasakoja gydytojas urologas.
Gydymas skiriasi
Pasak mediko, nuo tikslios diagnozės priklauso gydymas, kuris skiriasi radikaliai ir vienu, ir kitu atveju. Dirglios pūslės sindromas gydomas medikamentais, kurie skiriami būtent šiai būklei gydyti, yra 2 grupės vaistų. O įtampos sukeltas šlapimo nelaikymas, jeigu tai nėra labai sudėtingi atvejai ir pacientai dar pakankamai jauno amžiaus, dažniausiai gydomi specialiais fizinės terapijos Kėgelio pratimais, taikomi ir kiti pratimai, kurie sustiprina dubens dugno raumenis. „Sunkesniais atvejais taikomas operacinis gydymas. Tai nesudėtinga operacija, kurios metu įvedamas taip vadinamas pošlaplinis raištis, mechaniškai pakeliama šlapimo kanalo pradinė dalis, kad pacientai galėtų lengviau sulaikyti šlapimą“, – teigia gydytojas urologas E. Štarolis.
Nustatyti tikslią diagnozę padeda tyrimai
Mediko teigimu, ir dirgliosios pūslės sindromas, ir kiti šlapimo takų simptomai reikalauja nuodugnaus ir metodiško paciento ištyrimo. Išklausius ligonio nusiskundimų, yra skiriami tyrimai. Echoskopiniai tyrimai parodo, kiek pacientui pavyksta ištuštinti šlapimo pūslę, ar jis pilnai išsišlapina. Taip pat padeda įvertinti inkstų būklę. „Kartais patologija būna sudėtinga, kurią nulemia ir obstrukciniai simptomai dėl vienos ar kitos priežasties: prostatos ar inkstuose esančių akmenų, šlapimtakių susiaurėjimo, arba kažkokie inervaciniai sutrikimai, tai yra periferinės nervų sistemos sutrikimai, dėl vaizdžiai tariant, stuburo smegenų apatinės dalies nervinių šaknelių pažeidimų“, – sako gydytojas urologas.
Pasak mediko, kai kuriais atvejais atliekami specialūs urodinaminiai tyrimai.
Urodinaminiai tyrimai – tai funkciniai mėginiai, kurais nustatomas šlapimo pūslės sugebėjimas kaupti ir laikyti šlapimą, įvertinamas šlapimo pūslės ištuštinimas, šlapimo tėkmės greitis, šlaplės sfinkterio tonusas ir dubens raumenų funkcinė būklė šlapinantis. Tyrimu galima nustatyti apatinių šlapimo takų simptomų priežastį, klinikinę išraišką susieti su gautais rezultatais, o didžiausias šių tyrimų privalumas tas, kad juos atliekant objektyvizuojama šlapinimosi sutrikimų rūšis.
