Alerginė sloga; alerginis rinitas / Shutterstock nuotr.

Alerginis rinitas: kokiais atvejais taikoma alergenų specifinė imunoterapija

Eglė Dagienė
Publikuota: 2023-02-20 10:13
Vargina nosies užgulimas, čiaudulys, apsunkintas kvėpavimas per nosį, o neretai – ir akių niežėjimas bei ašarojimas? Tai gali būti alerginio rinito simptomai, kurie, nors dažniau pasireiškia žydėjimo laikotarpiu, gali būti juntami ir visus metus. Tikėtina, jais dažniau skundžiasi asmenys, kurių organizmas yra įsijautrinęs namų dulkių erkučių alergenams. Apie tai, kaip tinkamai šią alergiją kontroliuoti ir palengvinti sau kasdienybę – portalas manodaktaras.lt kalbina gydytoją alergologę ir klinikinę imunologę Justiną Šematonytę.
Alerginis rinitas – tai įkvepiamų oro alergenų sukeltas sezoninis arba lėtinis nosies gleivinės uždegimas, kuriuo, literatūros duomenimis, serga apie 15–30 proc. įvairaus amžiaus žmonių. Tačiau, kaip pastebima, ligos pikas yra antrasis–ketvirtas dešimtmetis, vėliau palaipsniui sergamumas mažėja. 

Pasak alergologės ir klinikinės imunologės J.Šematonytės, ši alergija gali pasireikšti visais metų laikais, priklausomai nuo alergenų, kuriems yra įsijautrinimas: „Esant įsijautrinimui nuolatiniam alergenui, pavyzdžiui, namų dulkių erkėms – simptomai tęsiasi visus metus. Esant įsijautrinimui žiedadulkėms, alerginio rinito simptomai priklauso nuo tų žiedadulkių žydėjimo sezono. Pavyzdžiui, esant įsijautrinimui beržininių medžių alergenams (beržui, alksniui, lazdynui) – alerginė sloga dažniau aplanko kovo – gegužės mėnesiais“.

Gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Justina Šematonytė

Gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Justina Šematonytė

Kas ir kodėl dažniau suserga alerginiu rinitu

Alerginis rinitas, pasak gydytojos, dažniausiai nustatomas žmonėms, kurių imuninė sistema gamina specifinius antikūnus, vadinamus imunoglobulinus E (IgE), dėl padidėjusio jautrumo įvairiems alergenams, pavyzdžiui, medžių ir žolių žiedadulkėms, namų dulkių erkučių alergenams, pelėsiams, gyvūnų (pvz.: katės) epidermio ląstelėms ir t.t.

Sezoninį alerginį rinitą dažniausiai sukelia šios žiedadulkės:

  • varpinių žolių (motiejuko), 
  • piktžolių (pelyno, balandinių piktžolių), 
  • medžių (beržo, lazdyno, alksnio), 
  • grūdinių kultūrų (rugiai, kviečiai).

Tačiau sezoninę slogą gali sukelti ne tik žiedadulkės, bet ir grybų sporos, kurių gausu vėlyvos vasaros ir ankstyvo rudens laikotarpiu. 

„Lėtinis alerginis rinitas neretai diagnozuojamas asmenims, kurie įsijautrinę namų dulkių erkių arba gyvūnų epidermio alergenams. Jeigu žmogus turi polinkį sirgti alerginėmis ligomis (pvz., kūdikystėje sirgo atopiniu dermatitu), esant kartotiniam kontaktui su įkvepiamais alergenais išsivysto įsijautrinimas ir atsiranda alerginio rinito simptomai. Alergija namų dulkių erkėms yra dažna alerginės astmos priežastis, todėl labai svarbu vengti šių galimų alergenų“, – paaiškino alergologė ir klinikinė imunologė J.Šematonytė.

Siekiant nustatyti simptomus sukeliančius alergenus, atliekami detalesni tyrimai: odos dūrio mėginiai, specifinių Ig E koncentracijos nustatymas kraujyje, kartais pasirenkami molekuliniai tyrimai.

Namų dulkių erkutės – ar įmanoma jų išvengti

Deja, anot specialistės, visiškai pašalinti namų dulkių erkučių iš savo aplinkos nepavyks, bet įmanoma sumažinti jų kiekį. Dulkių erkutės dažniausiai randamos čiužiniuose, kilimuose, patalynėje, pliušiniuose žaisluose, drabužių spintose  ar tiesiog ore. Ypač jų koncentracija padidėja po dulkių siurbimo. 

Todėl patariama:

  • Drėgnai valyti namus (dulkes valykite drėgna šluoste), naudoti didelio efektyvumo siublį su HEPA filtru. 
  • Naudoti patalynės užvalkalus, pasiūtus iš tankaus sintetinio audinio. Kas savaitę užvalkalus skalbti aukštoje (60–70 laipsnių) temperatūroje, kurioje žūsta namų dulkių erkutės. 
  • Vėdinti kambarius, ypač miegamąjį, bent 30 min. per dieną. 
  • Vengti kiliminės dangos namuose.
  • Knygas laikyti uždarose lentynose. 

Imunoterapija: kokiais atvejais ji tinka

Kol kas vienintelis alergijos gydymo metodas, veikiantis ligos priežastį ir galintis pakeisti ligos eigą, pasak alergologės ir klinikinės imunologės J.Šematonytės, yra
alergenų specifinė imunoterapija. 

„Žmogui, kuris įsijautrinęs tam tikram alergenui, nedideliais kiekiais skiriama alergeno. Pacientai gali pasirinkti poodinę imunoterapiją, kuomet suspensija leidžiama po oda, arba peroralinę formą (lašai, tabletės, purškalai). Tokiu būdu alergenų dozės pamažu didinamos, kol pasiekiama tolerancija alergenui, organizmas pripranta ir imuninė sistema į jį nebereaguoja“, – pasakojo gydytoja.

Ši terapija tinkama gydyti sergančius sezoniniu atkaklios eigos alerginiu rinitu, esant įsijautrinimui žiedadulkėms (beržiniams, kiečiui, grūdinėms kultūroms ir kt.), skiriama pacientams, kuriems nustatytas įsijautrinimas namų dulkių erkių ar gyvūnų alergenams, bei buvus sunkiai alerginei reakcijai po plėviasparnio vabzdžio įgėlimo (pvz. bitės, vapsvos). 

Gydymas alergenų specifinė imunoterapija trunka apie 3–5 metus, o gydymo trukmę nusprendžia gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas vertindamas klinikinį efektą. 

„Ši terapija efektyviausia, kai gydoma vabzdžių nuodų, žiedadulkių ir namų dulkių erkių alergenais. Atliktų mokslinių tyrimų rezultatai parodė, kad šis gydymo metodas užkerta kelią naujam įsijautrinimui atsirasti ateityje, be to, yra įrodytas ilgalaikis terapinis veiksmingumas net ir jau nebetaikant šio gydymo metodo. Abi imunoterapijos formos yra efektyvios“, – teigė alergologė ir klinikinė imunologė J.Šematonytė.

Patarimai, kaip palengvinti sezoninės alergijos simptomus:

  1. Venkite alergenų, kuriems nustatytas įsijautrinimas. 
  2. Reguliariai plaukite nosį jūros vandeniu. 
  3. Pagal gydytojo rekomendacijas, vartokite antihistamininius vaistus, į nosį – purškiamus gliukokortikoidus. 
  4. Esant atkaklios eigos rinitui, apsvarstykite jau minėtos alergenų specifinės imunoterapijos galimybę.