Alergija šalčiui; šalčio dilgėlinė / Shutterstock nuotr.

Alerginės reakcijos šalčiui gali prasidėti visai netikėtai: kaip jas atpažinti

Eglė Dagienė
Publikuota: 2022-02-03 11:30
Alergija šalčiui arba šalčio dilgėlinė dažniausiai pasireiškia žiemą, esant šaltam, vėsiam, žvarbiam ar drėgnam orui, nusiprausus šaltu vandeniu, net ir valgant šaltą maistą, geriant šaltus gėrimus arba liečiant šaltus daiktus. Kaip laiku atpažinti alergijos simptomus ir sau padėti, portalui manodaktaras.lt pasakoja klinikos „Derma plius“ gydytoja dermatovenerologė Inga Valavičienė.
Šalčio dilgėlinė, anot gydytojos, – viena dažniausių fizinės dilgėlinės tipų. Dažniausiai ja serga jauni asmenys, nors žinomi ir vaikų bei vyresnio amžiaus žmonių alergijos šalčiui atvejai. Nors tai nėra dažna liga (jos paplitimas bendroje populiacijoje Centrinėje Europoje yra 0,05 proc.), tačiau ji gali prasidėti labai staiga net ir į alergijas nelinkusiems asmenims.

Kokie požymiai liudija apie alergiją šalčiui?

„Šalčio dilgėlinei būdingas odos patinimas ir paraudimas toje vietoje, kuri kontaktuoja su šalčiu. Dažniausiai dilgėlinė pasireiškia iš karto, vos tik išėjus į lauką – atviras kūno vietas išberia pūkšlėmis, atsiranda stiprus niežėjimas“, – paaiškino dermatovenerologė I.Valavičienė.

Gydytoja dermatovenerologė Inga Valavičienė

Gydytoja dermatovenerologė Inga Valavičienė

Alergija šalčiui gali pasireikšti lengva arba sunkia, generalizuota forma. Tuomet: 

  • visą kūną išberia pūkšlėmis,
  • gali ištinti liežuvis, gerklos, kvėpavimo takai,
  • gali sumažėti kraujo spaudimas,
  • gali atsirasti dusulys,
  • ypač sunkiu atveju gali ištikti anafilaksinis šokas ir mirtis, todėl reikalinga skubi pagalba. 

Pasak gydytojos, dilgėlinės sunkumas priklauso nuo dviejų dalykų: pirmiausia – kokioje vietoje ir kokiame plote ji pasireiškia, ir antra – nuo aplinkos ar objekto temperatūros ir odos ypatumų. Tai dar vadinama temperatūros slenksčiu. 

„Kiekvieno žmogaus temperatūros slenkstis, arba kitaip – „odos prisitaikymas prie temperatūros“ yra skirtingas, todėl ir šalčio dilgėlinė kiekvienam žmogui gali pasireikšti esant skirtingoms oro sąlygoms“, – sakė I.Valavičienė.

Alergija šalčiui, pasirodo, gali pasireikšti ir karštą vasaros dieną, šokant maudytis į šaltą vandenį. Dažniausiai simptomai atsiranda odos temperatūrą sumažinus iki 16–25˚ C. 

Esant ypatingai dideliam žmogaus jautrumui, anot dermatovenerologės, alergijos simptomai gali atsirasti ir kambario temperatūroje, tačiau vis tik dažniausiai ji pasireiškia esant žvarbiam, šaltam, vėjuotam orui. 

„Šalčio dilgėlinė atpažįstama lengvai – paprastai pacientai dažniausiai patys nuspėja savo simptomų priežastį ir ateina pas gydytoją jau žinodami, jog juos beria nuo šalčio. Diagnozė gydytojo kabinete gali būti patvirtinama ledo testu. Esant įtarimui, jog dilgėlinę sukėlė kiti veiksniai – turi būti atliekami ir išsamesni tyrimai“, – teigė gydytoja dermatovenerologė I.Valavičienė.

Alerginės reakcijos šalčiui dažniausiai pasireiškia, esant žvarbiam, drėgnam ir vėjuotam orui. / Shutterstock nuotr.

Alerginės reakcijos šalčiui dažniausiai pasireiškia, esant žvarbiam, drėgnam ir vėjuotam orui. / Shutterstock nuotr.

Alerginė reakcija gali atsirasti net ir imant šaldytus produktus

Ar gali būti, jog žmogui, kuriam niekada nėra pasireiškusi alerginė reakcija, staiga žiemą patiria alergija šalčiui? Daugumai sergančiųjų, kaip tikino gydytoja, šiol ligos atsiradimo priežasties nustatyti nepavyksta. 

„Šalčio dilgėlinė gali būti pirminė (idiopatinė, kuri prasideda vaikystėje) ir antrinė. Kartais šalčio dilgėlinė gali būti ir antrinė, kuomet jos priežastis yra aiški, pavyzdžiui, persirgtos infekcijos, lėtinės ligos (virškinamojo trakto, skydliaukės, kraujo ar kitos), retais atvejais – piktybinės ligos. Jei nustatoma alergiją sukėlusi organizmo liga ir ji išgydoma, tai ir alergija šalčiui išnyksta“, – paaiškino I.Valavičienė.

Gydytoja atkreipia dėmesį, jog šalčio alergija gali pasireikšti itin netikėtai, pavyzdžiui, net imant iš šaldiklio produktą, tačiau tik labai išskirtiniais atvejais. Kartais alerginę reakciją sukelia iš šaldytuvų dvelkiantis šaltis prekybos centruose. 

Ką daryti įtarus alergiją šalčiui?

Svarbu kiek įmanoma labiau vengti provokuojančio veiksnio. Pasak dermatovenerologės, daugumai pacientų padeda geriami vaistai nuo alergijos, o skubi pagalba reikalinga tuomet, jeigu pasidaro sunku kvėpuoti, atsiranda dusulys, krenta kraujo spaudimas. 

Alergiją turintiems žmonėms būtina visuomet su savimi turėti adrenalino autoinjektorių ir mokėti suteikti sau pirmąją pagalbą. Šalčio dilgėlinę galima gydyti ir sukeliant toleravimą šalčiui. 

Odą nuraminti galima įvairiais emolientais. Bet kokiu atveju prasidėjus pirmiems simptomams, įtarus alergiją šalčiui – reikėtų apsilankyti pas gydytoją diagnozės patikslinimui bei gydymo plano sudarymui.