Akušeris ginekologas Linas Andreika: kaip atpažinti piktybinio naviko požymius?
Gydytojas akušeris ginekologas, onkoginekologas Linas Andreika.
Kodėl atsiranda piktybiniai navikai?
Visus piktybinius navikus kasdieniame gyvenime vadiname vėžiu. Tačiau šiuo terminu galima vadinti tik navikus, kilusius iš epitelinių ląstelių. Šios ląstelės sudaro viso kūno odos, kvėpavimo takų, virškinamojo trakto, šlapimo takų ir lyties organų gleivinių paviršinį sluoksnį, iškloja liaukų (skydliaukės, kepenų, kiaušidžių) latakėlius. Tokie navikai dar vadinami karcinomomis ir sudaro apie 90 proc. visų piktybinių navikų. Navikai, išsivystę iš raumeninio, kaulinio, kremzlinio, riebalinio audinio ar kraujagyslių sienelių audinio ląstelių, vadinami sarkomomis. Iš kraują gaminančių kaulų čiulpų išsivystę piktybiniai navikai – leukemijomis, o iš limfoidinio audinio (limfmazgių, užkrūčio liaukos) – limfomomis.
Vėžinė (bendrąja prasme) ląstelė yra pakitusi, nuolat besidalijanti ir nebepriklausoma nuo organizmo reguliacinių mechanizmų. Tokios ląstelės suformuoja sankaupas, vadinamas navikais. Išskirdamos įvairias aktyvias molekules jos skatina kraujagyslių augimą, taip sukurdamos gausų kraujagyslių tinklą, kuriuo su krauju navikui atnešamos visos augimui reikalingos medžiagos.
Navikui didėjant sutrinka ne tik to organo, kuriame susiformavo, funkcija, bet ir aplinkiniai organai, juos spaudžiant ar peraugant. Ligai progresuojant vėžinės ląstelės atsiskiria nuo auglio ir kartu su krauju, limfa ar audinių skysčiu yra nunešamos į kitus organus, kur prisitvirtinusios ima daugintis ir suformuoja naujus navikus – metastazes. Daugėjant ligos židinių organizmas išsenka ir žūva.
Mokslininkai vėžio atsiradimą dažniausiai įvardija, kaip klaidų sumą. Tai daugiaveiksmis ir daugiaetapis procesas, kurio metu klaidų atsiranda įvairiuose lygmenyse: pirmiausia – ląstelės genome, po to ląstelių struktūroje, jų sudaromame audinyje ir, galiausiai, visame organizme.
Pas gydytoją akušerį ginekologą Liną Andreiką patogu registruotis manodaktaras.lt platformoje.
Kas lemia ląstelės genomo pakitimus?
Ląstelės genomo pakitimus nulemia tiek vidiniai – genetiniai, tiek išoriniai – epigenetiniai veiksniai. Genetiniams priskiriami paveldimi mutavę genai (pavyzdžiui, BRCA1 ar BRCA2 genų mutacijos), lemiantys padidėjusią krūtų ir kiaušidžių vėžio riziką. Epigenetiniai veiksniai arba kancerogenai – tai išorės dirgikliai, kaip toksinės medžiagos (pvz., tabakas), jonizuojanti spinduliuotė, laisvieji radikalai, išsiskiriantys lėtinio uždegimo metu, kai kurie virusai (pvz., ŽPV, HCV, HBV).
Ilgalaikis kancerogenų poveikis lemia klaidų atsiradimą ląstelės genome jai dalinantis, tačiau organizmas turi platų ginklų arsenalą su šia problema kovoti: įvairių fermentų dėka klaidos pataisomos pačiame ląstelės DNR arba užvedamas pakitusios ląstelės žūties mechanizmas. Vėžys susiformuoja, kai organizmas nebesugeba atitaisyti visų klaidų bei sutrinka pakitusios ląstelės žūties mechanizmas. Nustatyta, kad navikui išsivystyti reikia bent 2 mutacijų, o visas procesas gali trukti ir kelis dešimtmečius.
Būna gerybiniai ir piktybiniai navikai. Ar aptikus gerybinį, galima būti ramiam, jog jis nepakenks sveikatai?
Gerybiniai navikai yra sudaryti iš netaisyklingai išsidėsčiusių, tačiau morfologiškai ir funkciškai nepakitusių ar mažai pakitusių ląstelių. Tokie navikai didėja neišplisdami į kitus organus, tai yra, nemetastazuoja. Tačiau dėl savo dydžio gali spausti šalia esantį organą ir taip sukelti sveikatos problemų: pavyzdžiui, gimdos miomos gali užspausti šlapimtakius ir sutrikdyti inkstų funkciją.
Reikia nepamiršti, kad kai kurie navikai gali supiktybėti: tikimybė miomoje aptikti piktybinių ląstelių svyruoja nuo 1:300 iki 1:000. Gydytojai, nustatę naviką be aiškių piktybiškumo požymių, gali laukti ir stebėti, ar laikui einant navikas nekinta. Turint dvejonių dėl naviko tipo ar esant kliniškai reikšmingiems simptomams, kaip skausmas, kraujavimas, aplinkinių organų spaudimas, rekomenduojamas operacinis gydymas. Po operacijos ištyrus naviką ir nenustačius piktybinių ląstelių tolimesnis gydymas nereikalingas, o navikai pakartotinai atauga retai.
Kaip šie piktybiniai navikai yra nustatomi ginekologų pacientėms?
Piktybiniai navikai ne retai nustatomi atsitiktinai kasmetinės ginekologinės apžiūros metu, kuomet atliekama apžiūra, apčiuopa, mažojo dubens echoskopinis ištyrimas, taip pat paimamas gimdos kaklelio tepinėlis (pagal programą kas 3 m., bet esant reikalui gali būti imama ir dažniau), todėl visada pabrėžiame profilaktinio patikrinimo svarbą, net jaučiantis visiškai gerai.
Vystantis piktybiniams navikams gali atsirasti nemalonaus kvapo išskyros iš makšties, kraujavimas po lytinių santykių ar kraujavimo po menopauzės, pilvo maudimas, pūtimo jausmas, apimties didėjimas, moterys gali užsičiuopti grublėtus darinius pilve. Tačiau reikia pabrėžti, kad minėti simptomai gali atsirasti ir esant gerybinei patologijai, kaip polipai, gimdos miomos ar cistos, tad gąsdintis iš karto nereikia, bet numoti ranka į šiuos simptomus negalima ir privalu neatidėliojant išsitirti.
Remiantis nusiskundimais, ligos anamneze bei echoskopiniais ar kitais radiologiniais metodais galima pakankamai tiksliai įvertinti, ar navikas gali būti piktybinis, bei nustatyti ligos išplitimą, bet piktybinė liga turi būti patvirtinama histologiškai, tai yra, paėmus mažą naviko gabalėlį ar pašalinus jį visą, ištiriama mikroskopu.
Kiek svarbu yra jo stadija?
Vėžio išplitimui apibūdinti vartojamos vėžio stadijos. Skiriamos 4 vėžio stadijos: pirma bei antra stadijos nustatomos, kai navikai yra maži ar neišplitę už organo ribų, trečia stadija – išplitę į gretimas struktūras, o ketvirta – kai liga išplitusi į kitus organus, išsisėjusios metastazės.
Atsižvelgiant į nustatytą ligos stadiją sprendžiama dėl gydymo taktikos: neišplitusius navikus galima gydyti chirurginiu būdu, o esant didesniam ligos išplitimui į gydymą įtraukiama chemoterapija ar spindulinė terapija. Pagal stadijas galima numatyti ligos gydymo eigą, tikimybę ligai atsinaujinti bei nuo jos žūti: kuo didesnė stadija, tuo prastesnė prognozė. Tačiau visada pacientėms pabrėžiu, kad kiekviena moteris yra išskirtinė ir jos gydymo eiga gali būti sėkmės istorija, neatsižvelgiant į stadiją,
Ką reiškia piktybinių ląstelių diferenciacijos laipsnis?
Piktybinių ląstelių diferenciacijos laipsnis parodo, kiek jos pakitusios, lyginant su sveikomis – diferencijuotomis ląstelėmis, iš kurių išsivystė. Kuo vėžinė ląstelė labiau diferencijuota, tuo ji mažiau piktybiška, lėčiau auganti, todėl ir ligos eiga geresnė. Kuo vėžinė ląstelė mažiau diferencijuota, tuo ligos eiga agresyvesnė. Geros diferenciacijos, navikas žymimas simboliu G1, vidutinio G2, žemo – G3, nediferencijuotos, tai yra, nepanašios į jokio normalaus audinio ląsteles – G4.
Diferenciacijos laipsnis turi įtakos planuojant gydymą: pavyzdžiui, radikaliai pašalinus endometrioidinį G1 gimdos kūno naviką ir nustačius 1a stadiją, tolimesnis gydymas nereikalingas, o jei tai analogiškas G3 navikas – rekomenduojamas dubens limfmazgių pašalinimas bei spindulinė terapija, nes tokio naviko atsinaujinimo tikimybė yra ženkliai didesnė. Kita vertus, kuo ląstelė greičiau dalinasi ir prasčiau diferencijuota, tuo ji imlesnė chemoterapijai.
Naviko (vėžio) neskauda, tad ar įmanoma žmogui pačiam įtarti, kad organizme formuojasi darinys? Gal jo pradžią parodo kraujo tyrimai?
Dažnai pacientės, atvykstančios konsultacijai dėl įtariamo onkologinio susirgimo būna pasidariusios bendrą kraujo tyrimą ir biocheminių tyrimų galybę su įvairiais molekuliniais žymenimis, kitaip vadinamais vėžio žymenimis. Bendras kraujo tyrimas atspindi bendrą organizmo būklę, tačiau tiesiogiai pačio onkologinio proceso jis parodyti negali. Dažnu atveju, nustačius mažakraujystę, ginekologo apžiūra yra reikalinga įvertinti, ar kraujas netenkamas dėl kraujavimo iš genitalijų, o jei taip, tai kas lemia tą kraujavimą – gerybinė patologija, kaip gimdos kūno polipas, ar vėžinis susirgimas.
Vėžio žymenų nustatymas paremtas tuo, kad vėžio ląstelės intensyviau gamina tam tikras baltymines medžiagas, kurių sveikos ląstelės gamina labai mažai. Esant šių medžiagų koncentracijos padidėjimui kraujyje, verta suklusti, tačiau aklai kliautis žymenų padidėjimu negalima. Ginekologijoje vėžio žymenys naudojami tik kiaušidžių vėžio diagnostikai. Gimdos kaklelio, gimdos kūno ar vulvos vėžio atvejais patikimų žymenų šiuo metu praktikoje nėra.
Dažniausiai tiriamas CA125 markeris, bet, priklausomai nuo įtariamo naviko tipo, gali būti tiriami ir kiti specifiniai hormonai ar baltymai. CA125 didėja, kai progresuoja kiaušidžių vėžys. Šis žymuo turi didelį jautrumą, tai reiškia, jog jei yra liga – žymuo beveik visada bus padidėjęs, tačiau mažą specifiškumą: jis didėja ir dėl kitų ligų, pavyzdžiui esant endometriozei. Dėl šios priežasties tyrimas negali būti naudojamas, kaip visuotinės profilaktinės programos priemonė, ir neturėtų būti atliekama pacienčių iniciatyva nepaskyrus ginekologui.
Tyrimai įgauną prasmę tik turint kontekstą ir sudėliojus visas detales į vietas. Esant pakitimams, nepulkite į paniką, kreipkitės į savo gydytoją, kuriuo tikite ir pasitikite.
Konsultacijai pas gydytoją akušerį ginekologą Liną Andreiką patogu registruotis manodaktaras.lt platformoje.
