Trombocitopenija – tai laikinas ar pastovus trombocitų (kraujo plokštelių) kiekio sumažėjimas kraujyje. Kraujavimas gali pasireikšti dėl mažos traumos, kai trombocitų kiekis kraujyje nukrenta iki 50 x 109/l (normalus jų kiekis kraujyje yra 180–450 x 109/l).
Spontaninis kraujavimas prasideda, jei trombocitų kiekis sumažėja iki kritinės ribos – 20 x 109/l. Kritiškai sumažėjus trombocitų kiekiui, kraujas gali išsilieti į smegenis.
Trombocitų kiekis kraujyje gali sumažėti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, kai kaulų čiulpuose sutrinka trombocitų gamyba arba kai dideli trombocitų kiekiai suardomi blužnyje, taip pat kai yra padidėjęs trombocitų suvartojimas ar padidėjusi trombocitų destrukcija.
Nėštumo metu dauguma moterų turi normalų trombocitų skaičių, tačiau 5–10 proc. jų atsitiktinai nustatomas sumažėjęs trombocitų kiekis. Tai vadinama gestacine trombocitopenija.
Kaulų čiulpuose gali būti per mažai gaminama trombocitų dėl skirtingų priežasčių, pvz. dėl gausaus alkoholio vartojimo, jei žmogus serga leukemija, aplastine anemija ir kt. Trombocitų destrukcija padidėjusioje blužnyje gali įvykti, sergant kepenų ciroze su kongestine splenomegalija, mielofibroze ar Gaucherio liga.
Trombocitopenija gali būti diagnozuota visiškai atsitiktinai, pvz. tikrinantis sveikatą profilaktiškai, tai gali parodyti bendras kraujo tyrimas. Įtarti apie sumažėjusį trombocitų skaičių galima, jei žmogus ima kraujuoti ar odoje atsiranda mėlynės net ir po nedidelių traumų ar sužeidimų. Nustačius trombocitopeniją, svarbu išsiaiškinti trombocitopeniją sukėlusią priežastį.
Jei išaiškinama ir sėkmingai gydoma trombocitopeniją sukėlusi priežastis, dažniausiai liga išnyksta.