Skarlatina – ūminė infekcinė liga, kuriai būdingas smulkus taškinis odos bėrimas, įvairūs vidaus organų pažeidimai bei angina. Dažniausiai skarlatina serga 2–8 metų vaikai, kartais paaugliai ir suaugusieji.
Susirgus skarlatina pakyla temperatūra, ima skaudėti gerklę, pykina, paburksta tonzilės, ant jų dažnai atsiranda apnašų, padidėja, pasidaro skausmingi kaklo limfmazgiai. Ant liežuvio atsiranda gelsvai baltų apnašų. Po maždaug paros nuo ligos pradžios kūną (ypač pažastis, kirkšnis, alkūnes) išberia smulkiomis raudonomis dėmelėmis, kurios susilieja. Išraudusiame veide pabalusi lieka tik oda ties nosimi ir smakru.
Ligą dažniausiai sukelia bakterija – A grupės beta hemolizinis streptokokas. Infekcija plinta oru. Sergančiajam kalbant, čiaudint, kosint, bakterijų su seilių lašeliais patenka į aplinką ir nusėda ant maisto produktų, daiktų, todėl galima užsikrėsti ne tik įkvėpus sukėlėjo, bet ir vartojant apkrėstą maistą. Sukėlėjai, patekę į sveiko žmogaus viršutinius kvėpavimo takus, dauginasi ir sukelia uždegimą. Tuomet žmogų išberia, prasideda limfmazgių uždegimas.