Pūslinės odos ligos – tai neaiškios kilmės odos ligų grupė, pasižyminti odos ir gleivinės išbėrimais įvairaus dydžio pūslelėmis.
Paprastoji pūslelinė dažniau pasireiškia skruostų, gomurio ar lūpų gleivinėje. Susidariusios pūslelės greitai plyšta ir atsiranda erozijos. Ligoniui skauda, gali nuryti tik skystą maistą, sunku kalbėti.
Pūsliniui pemfigoidui būdingos didelės odos pūslės, kurios gydomos nepalieka randų. Dažniau pūslių pasitaiko galūnių, pilvo, sėdmenų odoje. Šia liga dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės.
Atsiradus pūsleliniam Diuringo dermatitui, odą išberia įvairiais simetriniais bėrimais alkūnių, kelių, pečių ar sėdmenų srityse. Odą niežti. Kai kurie pacientai gali net viduriuoti.
Įgyta pūslinė epidermolizė pasireiškia pūslėmis, kurios dažniau susidaro po traumų, tačiau gali atsirasti ir savaime. Pūslelėmis išberia alkūnes, kelius, pėdas ar plaštakas. Serga įvairaus amžiaus abiejų lyčių asmenys.
Šioms ligoms atsirasti įtakos daro:
Kuo greičiau nustatoma tiksli diagnozė, tuo greitesnis ir efektyvesnis gydymas. Sergant pūslinės odos ligomis, dažniausiai skiriamas gydymas gliukokortikoidais. Pradžioje skiriama maksimali dozė, vėliau vaistų vartojimas mažinamas. Kartais vaistus reikia vartoti visą gyvenimą. Esant pūslėms, erozijoms burnos gleivinėje, rekomenduojama burną skalauti dezinfekuojančiais tirpalais.