Parkinsonizmas. Parkinsono liga

Parkinsono liga – tai lėtinė progresuojanti neurodegeneracinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios judesių kontrolėje, ląstelės. Esant šiai ligai, sulėtėja ir pasunkėja žmogaus judesiai.

Lietuvoje Parkinsono liga serga apie 11 tūkst. žmonių, iš kurių dauguma – vyresni nei 50 metų amžiaus, tačiau vienam iš dešimties ligonių ji prasideda iki minėto amžiaus.

Liga prasideda dėl dopamino kiekio sumažėjimo nervų sistemoje, dėl šią medžiagą gaminančios tam tikros galvos smegenų zonos, vadinamos juodąja medžiaga, ląstelių nykimo. Taip pat neretai sutrinka ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, dalyvaujančių informacijos perdavime, pusiausvyra, todėl lėtėja ar visai išnyksta nervinio impulso plitimas tose srityse, kurios dalyvauja judesių kontrolėje.

Parkinsono liga pasižymi šiais simptomais:

• Sutrinka orientacija, kalba, pusiausvyra
• Pasikeičia žmogaus eisena
• Sutrinka rijimo procesas
• Sulėtėja mąstymas, judesiai
• Ima drebėti galva ir galūnės
• Viso kūno sukaustymas

Liga progresuoja pamažu. Pradžioje ligoniui ima drebėti viena ranka ar koja, vėliau ir kitos galūnės, gali drebėti galva ar apatinis žandikaulis ir kt. Drebėjimas paprastai sustiprėja susijaudinus, o išnyksta miego metu. 

Paciento judesiai ilgainiui tampa lėti, sunkūs, todėl jis vis mažiau gestikuliuoja, sutrinka stovėsena, eisena ir pusiausvyra. Sergantiems Parkinsono liga vis sunkiau išlaikyti pusiausvyrą, sukaustymas būna ryškiausias galūnėse. Sulėtėja ir mąstymas, neretai kartu nustatoma ir depresija.

Kas daro įtakos Parkinsono ligos atsiradimui?

Tikslios priežastys nėra žinomos. Patikimiausias Parkinsono ligos rizikos veiksnys yra amžius. 

• Manoma, kad yra genetikos polinkis sirgti šia liga. Apie 10 proc. ligos atvejų yra paveldimi.
• Svarstoma ir galimas toksinų, tokių kaip gyvsidabris ar anglies monoksidas, pesticidų, galvos smegenų traumų, rūkymo ir kitų veiksnių neigiamas poveikis.

Galimos priežastys, kurios gali sąlygoti antrinio parkinsonizmo vystymąsi: 

• kai kurių vaistų, kuriais gydomi psichikos sutrikimai, vartojimas; 
• galvos smegenų kraujotakos sutrikimai (insultai), 
• augliai, 
• kitos retesnės nervų sistemos ligos. 

Kaip liga diagnozuojma ir gydoma?

Įtaręs Parkinsono ligą šeimos gydytojas pacientą nukreipia neurologo konsultacijai. Diagnostika remiasi pagrindiniais klinikiniais simptomais – tai drebėjimas, judesių sulėtėjimas ir pasunkėjimas, galūnių sukaustymas. 

• Atliekami laboratoriniai kraujo ir kiti reikalingi tyrimai, galvos smegenų kompiuterinė ar magnetinio rezonanso tomografija bei kiti specialūs tyrimai, kurie parodo struktūrinius ir biocheminius pakitimus galvos smegenyse.
• Parkinsono liga sergančiajam skiriami vaistai, jei simptomai pradeda trukdyti jo darbinei ar kasdienei veiklai. Kadangi svarbiausias ligos išsivystymo mechanizmo veiksnys – dopamino stoka, tad gydymui skiriami vaistai, kurie šį trūkumą bent iš dalies kompensuoja. Tai levodopos (L-dopos, t.y. medžiagos, iš kurios nervų sistemoje pasigamina dopaminas) preparatai. Kai liga progresuoja, kai kurie vaistai tampa mažiau efektyvūs, todėl pakeičiami arba papildomi kitais.
• Taip pat ligoniui skiriamos fizioterapinės priemonės, fiziniai pratimai, masažas, logopedinė terapija. 
• Chirurginio gydymo prireikia tada, kai gydymas vaistais tampa neefektyvus, o simptomai vis sunkėja.