Kardiogeninis šokas

Kardiogeninis šokas – dėl širdies funkcijos susilpnėjimo atsiradęs organų kraujotakos nepakankamumas. Dažniausi susirgimai: miokardo infarktas, miokarditas, plaučių arterijos embolija ir kt. 

Kardiogeninio šoko požymiai:

• Širdies ritmo sutrikimai
• Skausmas už krūtinkaulio
• Skausmas, plintantis į rankas, mentę, nugarą
• Žemas kraujo spaudimas
• Prakaitavimas
• Išblyškusi oda ir gleivinės
• Sąmonės pritemimas

Ištikus infarktui, dažnai pirmomis valandomis pasireiškia ir kardiogeninis šokas. Ligonis pirmiausia jaučia skausmą už krūtinkaulio, kuris gali plisti į abi rankas ar tik kairę mentę, nugarą. Vėliau pacientą apima silpnumas, oda tampa šalta ir išblyškusi, suretėja pulsas, jis jaučia dažną, neritmišką širdies plakimą. 

Kas sukelia kardiogeninį šoką

Šią būklę gali sukelti:

• išplitęs širdies infarktas,
• širdies tarpskilvelinės pertvaros plyšimas,
• spenelio širdies raumens atplyšimas,
• skysčio susikaupimas širdiplėvėje,
• per dažnas ar per retas širdies ritmas,
• plaučių arterijos užsikimšimas
• kiti širdies ligoms būdingi mechanizmai.

Kaip gydomas kardiogeninis šokas

Pirmiausia siekiama gydyti kardiogeninį šoką sukėlusią priežastį (dažniausiai miokardo infarktą).

1. Gali būti atliekamos ir intervencinės procedūros: atveriamos užkimštos kraujagyslės kraujotaka ir raumuo vėl aprūpinamas deguonimi), įvedami kateteriai į stambias organizmo venas, vertinamas spaudimas jose.
2. Kartu koreguojamos kitų organų funkcijos, jei reikia – skatinama inkstų veikla, nuolat taikoma deguonies terapija.
3. Kardiogeninio šoko metu taip pat kai kuriais atvejais prie paciento prijungiamas intraaortinės balioninės kontrapulsacijos aparatas. Jos metu pagerėja širdies raumens aprūpinimas krauju ir deguonimi.