Smegenų aneurizma – susilpnėjusi arba išplonėjusi vieta galvos smegenų sienelėje. Veikiant arteriniam kraujo spaudimui, ši vieta išsiplečia ir susiformuoja „balionas“, kuriame cirkuliuoja kraujas.
Apie 5 proc. Lietuvos gyventojų turi smegenų aneurizmas. Per metus smegenų aneurizma plyšta apie 300 žmonių. Rizika, kad turima smegenų aneurizma plyš, siekia 1,5 proc.
Neplyšusi smegenų aneurizma paprastai nesukelia jokių simptomų ir gali būti pastebėta tik atsitiktinai atliekant galvos magnetinio rezonanso tyrimą dėl kitų priežasčių. Didelės arba gigantinės aneurizmos, atsižvelgiant į jų lokaciją smegenyse, gali užspausti galvinius nervus, smegenų dangalus, aplinkinius smegenų audinius ir išprovokuoti skirtingus simptomus:
Mokslininkai ir medikai iki šiol negali atsakyti, dėl kokių priežasčių susiformuoja smegenų aneurizmos. Tačiau yra keletas veiksnių, kurie didina smegenų aneurizmų atsiradimo riziką:
Plyšus smegenų aneurizmai reiktų kuo skubiau vykti į ligoninę, kur skubiai atliekama kompiuterinė smegenų tomografija, padedanti identifikuoti smegenų (subarachnoidinį) kraujavimą. Papildomai atliekama kompiuterinės tomografijos angiografija tam, kad būtų aptikta aneurizma.
Tik aptikus aneurizmą, specialistai parenka tinkamą gydymą, kurį labai svarbu pradėti laiku, nes po aneurizmos plyšimo gali būti rizika, kad ji ir vėl plyš.