Epiglotitas

Epiglotitas – tai ūmus antgerklio ir jį supančių audinių uždegimas, sukeltas bakterijų ir trikdantis oro patekimą į kvėpavimo takus, kurie yra žemiau antgerklio. Šia liga dažniau serga vaikai iki 6-erių metų amžiaus.

Epiglotito požymiai:

• Gerklės skausmas
• Gausus seilėtekis
• Apsunkintas kvėpavimas
• Rijimo sutrikimas
• Karščiavimas
• Odos pamėlynavimas

Ryjant maistą antgerklis (plona elastinės kremzlės plokštelė, išsidėsčiusi gerklų viršuje virš skydinės kremzlės) nusileidžia ir neleidžia maistui patekti į gerklas. Esant uždegimui jis patinsta, todėl gretai progresuoja kvėpavimo takų obstrukcija, organizmui pradeda trūkti deguonies. Ligoniui staiga pakyla aukšta temperatūra, atsiranda itin stiprus gerklės skausmas, dėl to sunku nuryti seiles. Pasunkėjus kvėpavimui vaikas gali sėdėti palinkęs į priekį, kad būtų lengviau kvėpuoti. Aplink jo lūpas oda gali pamėlti. Ligoniui būtina skubi gydytojo pagalba.

Kas sukelia epiglotitą

• Dažniausiai epiglotitą sukelia B tipo Haemophylus influenzae. Tačiau jei vaikas yra skiepytas nuo šio sukėlėjo (pagal skiepų kalendorių, vaikai nuo B tipo Haemophilus influenzae skiepijami sulaukus 2, 4, 6 ir 18 mėnesių amžiaus), ligą gali sikelti kitos bakterijos – streptokokai, stafilokokai.
• Vaikai paprastai užsikrečia oro-lašeliniu būdu nuo sergančio, kosinčio, čiaudėjančio asmens. 

Kaip epiglotitas gydomas

Susirgusį epiglotitu vaiką būtina skubiai gabenti į ligoninę. Pakeliui vaikui uždedama deguonies kaukė, o jei būklė blogėja – gali būti intubuojama.

1. Paskiriamas gydymas antibakteriniais preparatais.
2. Jei vaiko temperatūra yra virš 38,5°C, skiriama temperatūrą mažinančių vaistų.
3. Jei mažasis ligonis gali nuryti – duodama gerti daug arbatos, kitų skysčių, jei gerti negali – skysčiai lašinami į veną.