Man dailės terapija yra erdvė, kurioje gali suprasti, pamatyti, išgirsti senus ar dar negirdėtus dalykus, atrasti užslėptus jausmus ar mintis. Tai vieta, kurioje piešinys tampa liudininku neįsisąmonintų dalykų bei kasdienio gyvenimo sufleriu. Dailės terapija – terpė, kurioje gali pradėti kurti naujus savo gyvenimo etapus arba senuose sudėti taškus.
Tikiu, kad dailės terapija gali padėti išbūti su įvairiais jausmais, gali padėti išgyventi įvairias situacijas, gali padėti prisiminti „Aš esu“, „Aš galiu“ frazes, kurias kasdieniam gyvenime žmogus kartais tiesiog pamiršta. Dažnai prisimenu, jog mes kiekvienas, iš prigimties, iš tolimųjų protėvių, pradžioje komunikuojame vaizdu. Tai mumyse, tad „kiekvienas yra menininkas, bet tik menininkas tai žino“, mums tik primena, jog vidinė kalba kūryboje yra galinga, išsami, atvira ir dažnai duodanti tiek, kiek negalėjome pagalvoti, jog šiuo metu mums reikia.
Man svarbu, kad dailės terapijoje būtų saugu kurti dialogus su savimi. Man svarbu, kad galėtumėte būti atvira širdimi prieš save.
Komentarai